Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai. 
Siekdami sumažinti spūstis ir pagerinti eismo pralaidumą vis labiau augančiame Vilniaus mieste, sostinės infrastruktūros planavimo specialistai nusprendė į pagalbą pasitelkti bepiločius orlaivius. Dronų renkamais duomenimis apie automobilių ir pėsčiųjų srautus bus sprendžiama, kur turėtų būti įrengtos naujos parkavimo vietos, atliekamos sankryžų korekcijos, pokyčiai, įgyvendinti kiti eismo pralaidumą gerinantys veiksmai.
Medeinos g. juosta / Įmonės nuotr.
Sostinės eismą bepiločiai orlaiviai stebi ir duomenis apie jį kaupia jau kurį laiką. Yra stebimi eismo srautai, kryptys, skaičiuojamas transporto priemonių greitis, vertinamas atskirų gatvių eismo juostų naudojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Taip pat stebimas dviračių takų eismas, pėsčiųjų judėjimas, kaip tik šiuo metu yra analizuojama apie 50 sankryžų ir gatvių visame mieste, renkant tinkamiausias vietas pėsčiųjų perėjų įrengimui. Visi bepiločių orlaivių sukaupti duomenys bus apibendrinti ir perduoti sprendimų priėmėjams, kurie, atsižvelgdami į juos, spręs apie naujų gatvių, sankryžų, pėsčiųjų perėjų įrengimą, taip pagerinant miesto eismo pralaidumą“, – sako bendrovės „Vilniaus planas“ Duomenų centro atstovas Simas Sodys.
Per 15 minučių patikrina 12 kv. m teritoriją
Bepiločiais orlaiviais apžiūrint įvairias miesto erdves, tiriama ir naujų parkavimo vietų įrengimo galimybė. Pavyzdžiui, gatvėje yra 4 eismo juosto, bet stebint eismą paaiškėja, kad aktyviai naudojamos tik dvi, todėl atsiranda galimybė likusias juostas išnaudoti parkavimui.
Pasak Simo Sodžio, kol kas parkavimo vietų stebėjimas – bandymų stadijoje, kuomet yra surenkami duomenys, apdorojami dirbtinio intelekto, analizuojami kartu su gyventojų ir juridinių asmenų registro ar esamų parkavimo vietų duomenimis.
Kalbėdamas apie bepiločių orlaivių darbo rezultatus, kurie galės būti pritaikyti jau artimiausioje ateityje, S. Sodys išskiria pradėtą kurti koncepciją, jau kitą žiemą leisiančią nustatyti, kaip valomos miesto gatvės ir pėsčiųjų takai.
„Šiuo metu atliekami stebėjimai ir bandymai, apimantys Šnipiškių mikrorajono, Konstitucijos pr., Upės g. teritorijas, šalia esančius tiltus ir viešojo transporto stoteles, Naujamiestį. Bepiločių orlaivių renkami duomenys analizuojami kartu su gaunamais duomenimis apie traumas iš greitosios pagalbos stoties, kurie indikuoja, kuriose teritorijose toks stebėjimas turi būti prioritetinis, siekiant kontroliuoti valymo ir barstymo paslaugas teikiančius tiekėjus“, – kalba S. Sodys.
Dronai tokiems darbams itin tinka, nes geba greitai keisti poziciją ir surinkti duomenis, aprėpdami gana didelę teritoriją. Kadangi ore nėra spūsčių, jie turi didelį pranašumą prieš antžeminį transportą, nes reikiamą vietą ar objektą gali pasiekti žymiai greičiau.
„Pavyzdžiui, per 15 min. bepilotis orlaivis gali apskristi iki 60 objektų, išsidėsčiusių 12 kv. m teritorijoje, surinkti reikiamus duomenis ir jau per pusvalandį, apdorojus juos dirbtinio intelekto įrankiais, gaunama informacija apie situaciją ar problemas, į kurias reikia reaguoti. Be to, bepiločiai orlaiviai gali skraidyti kone be pertraukų, kadangi jo automatinėje stotyje yra nuolat kraunamos šešios baterijos, kurias, jam grižus iš misijos, pakeičia robotas. Todėl dronas gali taip kursuoti nepertraukiamai, sugaišdamas vos kelias minutes baterijos pakeitimui. Taip taupomi ir žmogiški resursai, be to, technologija draugiška gamtai, neišmeta anglies dvideginio“, – teigia S. Sodys.
Bepiločių orlaivių daugės
Naudojant bepiločius orlaivius sostinėje ne tik analizuojamas eismas, bet ir įgyvendinama atliekų konteinerių aikštelių priežiūra: tiriamas atliekų aikštelių užimtumas skirtingais metų laikais, nustatomos perkrautos atliekų aikštelės, probleminiai atliekų konteineriai, prie kurių paliekamos stambiagabaritės atliekos. Susisteminti duomenys perduodami atsakingoms įmonėms, kurios atlieka
aikštelės priežiūrą ir planuoja jų plėtrą. Probleminės vietos fiksuojamos 2 kartus per dieną, todėl per pastaruosius metus dronai ore išbuvo tūkstančius kilometrų.
Dar viena sritis, kurioje bepiločiai orlaiviai yra nepralenkiami – miesto stogų būklės stebėjimas. Dronai iš paukščio skrydžio puikiai fiksuoja stogų pažeidimus, būklę įvairiais sezonais. Gaunami itin aukštos kokybės 3D vaizdo modeliai, kuriuose matoma augmenija ar vandens sankaupos, galinčios turėti įtakos stogo būklei. Šiuo metu yra pagaminta 200 vnt. stogų ir kitų įvairių objektų 3D modelių. Dėl itin aukštos vaizdo modelių kokybės galime matyti statinių, užtvankų ir apleistų teritorjų būkles labai detaliu tikslumu, bei pateikti greitus rezultatus pasitelkę dirbtinį intelektą.
„Šią žiemą pradėti sudarinėti termomodeliai, leidžiantys nustatyti, ar stogas neturi energetinių nuostolių. Ši informacija leidžia miesto savivaldybei objektyviai įvertinti pastatų energinį efektyvumą ir planuoti remonto darbus“, – sako S. Sodys.
Dar šiemet bepiločių orlaivių tinklas sostinėje bus plečiamas. Šiuo metu veikia dvi automatinės dronų stotys Šnipiškėse ir šalia Savanorių pr. žiedo, šiemet numatoma įrengti dar dvi, taip padengiant didesnę Vilniaus teritoriją. Taip pat bus naudojami papildomi 4 mobilūs dronai, kuriais atliekamos užduotys, kuomet reikia atlikti sudėtingus skrydžius ar skraidyti riboto skraidymo zonose.
„Tobulinama ir dronų reguliavimo teisinė bazė, kur miestas aktyviai dalyvauja. Rengiamos dronų integravimo į oro erdvę priemonės, paslaugų tiekimas ir pan. Akivaizdu, kad dronai turės didžiulį potencialą miesto paslaugų kokybės gerinime, bus neatsiejama viešosios tvarkos ir prevencijos dalis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai bekontaktė priemonė, ateityje galinti ne tik atlikti stebėjimą, bet būti panaudota krovinių gabenime“, – įsitikinęs jis.
