Dronų naudojimo paskirtis Lietuvoje tampa vis įvairesnė: bepilotės skraidyklės pasitelkiamos ne tik pramogoms, bet ir saugai, inspektavimui ar skirtingų poreikių stebėsenai. Ateities vizija – dar drąsesnė: vizionieriai kalba apie dronų įtraukimą į prekių ar net keleivių transportavimą bei kitas inovatyvias jų naudojimo paskirtis. Todėl svarbu žinoti, kaip mūsų šalyje reglamentuojamas dronų skraidymas ir kokie leidimai jiems yra būtini.
Dronų naudojimo paskirtis Lietuvoje tampa vis įvairesnė: bepilotės skraidyklės pasitelkiamos ne tik pramogoms, bet ir saugai, inspektavimui ar skirtingų poreikių stebėsenai. Ateities vizija – dar drąsesnė: vizionieriai kalba apie dronų įtraukimą į prekių ar net keleivių transportavimą bei kitas inovatyvias jų naudojimo paskirtis. Todėl svarbu žinoti, kaip mūsų šalyje reglamentuojamas dronų skraidymas ir kokie leidimai jiems yra būtini.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Teisinis reglamentavimas nacionaliniu lygmeniu yra nustatytas LR Aviacijos įstatyme, Kariuomenės vado, Krašto apsaugos ministro, VĮ Transporto kompetencijų agentūros priimamuose ir kt. teisės aktuose.
Ar bepiločių orlaivių naudojimui reikalingi leidimai, priklauso nuo kategorijos, kuriai priskiriami skrydžiai, vykdomi naudojant bepilotes skraidykles. Bepiločių skraidyklių skrydžiai yra skirstomi į atvirąją, specialiąją ir sertifikuotąją kategorijas.
Leidimai reikalingi ne visiems skrydžiams
Atvirosios kategorijos skrydžiams išankstiniai leidimai nėra reikalingi. Skrydžiai priskiriami šiai kategorijai, kai:
- bepiločio orlaivio didžiausioji kilimo masė yra mažesnė nei 25 kg;
- bepilotis orlaivis išlaikomas saugiu atstumu nuo žmonių ir neskrenda virš žmonių sambūrių;
- nuotolinis pilotas nuolat tiesiogiai be pagalbinių priemonių mato bepilotį orlaivį, valdo šio skrydžio trajektoriją kitų orlaivių, žmonių ir kliūčių atžvilgiu, kad išvengtų susidūrimų, arba, kai skraidina šį sekamuoju režimu, t. y., kai bepilotis orlaivis nuolat seka nuotolinį pilotą iš anksto nustatytu spinduliu, arba, kai naudojamasi bepiločio orlaivio stebėtoju, kuris, būdamas šalia, be pagalbinių priemonių stebi bepilotį orlaivį ir taip padeda nuotoliniam pilotui saugiai vykdyti skrydį. Tarp nuotolinio piloto ir bepiločio orlaivio stebėtojo užtikrinamas aiškus ir efektyvus ryšys;
- skrydžio metu bepilotis orlaivis išlaikomas ne didesniu kaip 120 metrų atstumu nuo arčiausio žemės paviršiaus taško, išskyrus atvejus, kai perskrendama kliūtis;
- skrydžio metu bepilotis orlaivis negabena pavojingųjų krovinių ir neišmeta jokių medžiagų.
Specialiosios kategorijos skrydžiams priskiriami visi skrydžiai, kurie nepatenka į atvirajai kategorijai nustatytus reikalavimus arba, kurių metu kylama aukščiau negu 120 metrų nuo žemės paviršiaus, kai nuotolinis pilotas nemato bepiločio orlaivio vizualiai. Šios kategorijos skrydžiams išankstinis leidimas yra reikalingas.
Nuotolinis pilotas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomų specialiosios kategorijos skrydžių pradžios privalo pateikti VĮ Transporto kompetencijų agentūros nustatytą formą pagal 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 2-134 „Dėl leidimų vykdyti specialiosios kategorijos skrydžius naudojant bepiločio orlaivio sistemą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pridėti skrydžio rizikos vertinimą. Leidimus išduoda VĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA).
Naudojimo leidimas gali būti išduodamas vykdyti vieną ar daugiau skrydžių nurodytu laiku arba nurodytoje vietoje. Naudojimo leidime nurodomas jo galiojimo terminas. Pirmą kartą naudojimo leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Sertifikuotosios kategorijos skrydžiams priskiriami skrydžiai, kai bepilotis orlaivis yra sertifikuotas pagal ES reglamento 2019/945 reikalavimus (sertifikavimas vykdomas, kai egzistuoja bent viena iš šių sąlygų – bepiločio orlaivio matmenys yra ne mažesni kaip 3 m ir jis suprojektuotas naudoti virš žmonių sambūrių; suprojektuotas žmonėms skraidinti; suprojektuotas pavojingiesiems kroviniams gabenti ir siekiant avarijos atveju sumažinti riziką trečiosioms šalims turi būti užtikrintas jo didelis tvirtumas) ir skrydis vykdomas bet kuria iš šių sąlygų:
- virš žmonių sambūrių;
- jį vykdant skraidinami žmonės;
- jį vykdant skraidinami pavojingieji kroviniai, kurie įvykus avarijai gali sukelti didelį pavojų tretiesiems asmenims.
Be to, skrydžiai priskiriami prie sertifikuotosios kategorijos skrydžių, jei kompetentinga institucija pagal skrydžio rizikos vertinimą mano, kad skrydžio keliamos rizikos negalima tinkamai sumažinti be bepiločio orlaivio sertifikavimo ir jo naudotojo atestavimo ir, kai taikoma be nuotolinio piloto licencijavimo. Šiais atvejais leidimas yra reikalingas ir jį išduoda TKA.
Neturintiems leidimų gresia baudos
Leidimai yra reikalingi siekiant nustatyti saugos tikslus, rizikos mažinimo priemones, susijusias su veiklos sąlygomis skrydžiui vykdyti, jį vykdančio personalo gebėjimais ir bepiločio orlaivio techninėmis savybėmis, kurių derinys yra adekvatus ir pakankamai patikimas skrydžio saugai užtikrinti, atsižvelgiant į identifikuotą riziką ant žemės ir ore.
Kai dronas naudojamas be leidimo, numatoma administracinė atsakomybė. Gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 500 eurų.
Pagal Aviacijos įstatymą, Krašto apsaugos ministro įsakymą, Kariuomenės vado įsakymą ir kt. teisės aktus, bepiločiams orlaiviams draudžiama skraidyti aerodromų, oro uostų oro eismo zonose, pasienio zonoje, virš karinių teritorijų, kitų strateginės reikšmės objektų, siekiant užtikrinti pilotuojamos aviacijos saugumą, apsaugoto valstybės nacionalinio saugumo interesus. Draudžiamose skraidyti teritorijose skristi galima tik gavus draudžiamos zonos savininko leidimą specialiųjų įstatymus įgyvendinančių aktų nustatyta tvarka.
Filmavimas dronu vs asmens duomenų pažeidimai
Filmuodamas bepiločiame orlaivyje įmontuota vaizdo kamera bepiločio orlaivio naudotojas visuomet renka tam tikrą informaciją, duomenis. Vienas svarbiausių duomenų apsaugos principų yra teisėtumas. Tad, kaip ir fotoaparatu, taip pat ir fiksuojant vaizdą dronu, leidžiama fotografuoti ir filmuoti, jei tai daroma viešoje vietoje. Tačiau, atvejais, kai net ir viešoje vietoje užfiksuotos nuotraukos ar padaryti vaizdo įrašai galėtų pažeminti asmens garbę, orumą, dalykinę reputaciją, viešinti, demonstruoti, atgaminti gautų duomenų negalima.
Fiksuoti privačias erdves leidžiama tik turint aiškų asmens sutikimą arba siekiant apsaugoti to asmens interesus, turtą (pavyzdžiui, leidžiama fiksuoti daromą nusikalstamą ar kitokią neteisėtą veiką). Kitais atvejais, nesant planuojamų fiksuoti asmens (asmenų) sutikimo, privačių erdvių filmavimas ir/ar fotografavimas draudžiamas.
Nuotolinis pilotas, norintis įgyti teisę skraidyti atvirojoje kategorijoje privalo būti sulaukęs 16 m. ir susipažinęs su bepiločio orlaivio gamintojo instrukcija, išmokęs valdyti bepilotį pagal rekomenduojamas saugos taisykles.
Nuotolinis pilotas, norintis įgyti teisę skraidyti specialiojoje kategorijoje – pirmiausia savarankiškai TKA internetinėje sistemoje praėjęs teorinių žinių kursą ir išlaikęs internetinį egzaminą, turi užsiregistruoti papildomam teorijos egzaminui TKA egzaminų klasėje ir jį išlaikyti. Egzamino metu vertinamos nuotolinio piloto žinios apie aviacijos taisykles, žmogaus galimybių ribas, veiklos procedūras, techninius ir su naudojimu susijusius antžeminės rizikos mažinimo būdus, bendrąsias žinias apie bepiločius orlaivius, meteorologiją, skrydžio naudojant bepiločius orlaivius vykdymo ir techninių ir su naudojimu susijusių rizikų ore mažinimo būdus.
Norint gauti nuotolinio piloto teorijos žinių pažymėjimą (STS), TKA sistemoje teikiamas elektroninis prašymas, kuriuo patvirtinama, kad buvo baigta internetinė mokymo programa, išlaikytas papildomas teorijos egzaminas.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas
