Kaip patvirtinta atnaujinta Gynybos departamento direktyva, JAV kariuomenė tvirtai nusiteikusi laikytis įsipareigojimų kurti ir naudoti autonominius ginklus. 2023 m. sausio 25 d. paskelbtuose pirmuosiuose per pastarąjį dešimtmetį direktyvos atnaujinimuose daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto autonominiams ginklams.
Kaip patvirtinta atnaujinta Gynybos departamento direktyva, JAV kariuomenė tvirtai nusiteikusi laikytis įsipareigojimų kurti ir naudoti autonominius ginklus, rašo „The Conversation“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
2023 m. sausio 25 d. paskelbtuose pirmuosiuose per pastarąjį dešimtmetį direktyvos atnaujinimuose daugiausia dėmesio skiriama dirbtinio intelekto autonominiams ginklams. Jie atitinka 2022 m. spalio 13 d. NATO paskelbtą įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama išsaugoti Aljanso „technologinį pranašumą“ technologijų, kartais vadinamų „robotais žudikais“, kūrime.
Abu šie dokumentai atspindi esminę pamoką, kurią viso pasaulio kariuomenės išmoko, stebėdamos pastarojo meto karines operacijas Ukrainoje ir Kalnų Karabache, – ginkluotas dirbtinis intelektas yra karo ateitis.
„Žinome, kad Ukrainos karo vadai itin vertina patruliuojančią amuniciją (angl. loitering munitions)“, – viename interviu sakė humanitarinės organizacijos „Article 36“, siekiančios sumažinti ginklų daromą žalą, Richardas Moyesas.
Šie ginklai, primenantys bombos ir drono hibridą, gali ilgą laiką sklandyti, laukdami taikinio. Pasak jo, kol kas tokios pusiau autonominės raketos paprastai valdomos žmogui priimant svarbiausius sprendimus.
Spaudimas kare
Tačiau aukų skaičiui Ukrainoje augant, didėja spaudimas užsitikrinti lemiamą pranašumą mūšio lauke, naudojant visiškai autonominius ginklus, – robotus, kurie gali savarankiškai, be žmogaus priežiūros, pasirinkti, sumedžioti ir užpulti taikinius.
Šį mėnesį pagrindinis Rusijos gamintojas paskelbė apie planus sukurti naują žvalgybinio roboto „Marker“ kovinę versiją – antžeminę transporto priemonę be įgulos, kuri sustiprintų šiuo metu Ukrainoje kovojančias Rusijos pajėgas.
Šiandien visiškai autonominiai bepiločiai orlaiviai yra naudojami Ukrainos energetikos objektams ginti nuo kitų bepiločių orlaivių. Pusiau autonominį droną „Switchblade“ gaminančio JAV gynybos rangovo generalinis direktorius Wahidas Nawabi sakė, kad technologija, paversianti šiuos ginklus visiškai autonominiais, jau ranka pasiekiama.
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas, teigiantis, kad visiškai autonominiai ginklai yra „logiškas ir neišvengiamas kitas žingsnis kare“, neseniai pareiškė, jog kariai juos gali išvysti mūšio lauke per ateinančius šešis mėnesius.
Autonominių ginklų sistemų šalininkai teigia, kad ši technologija padės apsaugoti karius, nes jie galės laikytis atokiau nuo mūšio lauko. Ji taip pat sudarys galimybes karinius sprendimus priimti viršžmogišku greičiu ir tokiu būdu radikaliai pagerinti gynybinius pajėgumus.
Šiuo metu pusiau autonominiams ginklams, pavyzdžiui, patruliuojančiai amunicijai, kurie seka taikinius ir detonuojasi juos aptikę, reikia „žmogaus sprendimų priėmimo grandinėje“. Jie gali rekomenduoti veiksmus, tačiau reikalauja, kad jų operatoriai juos inicijuotų.
Tuo tarpu visiškai autonominiai dronai, kaip ir šiuo metu Ukrainoje veikiantys vadinamieji „dronų medžiotojai“, gali dieną ir naktį sekti bei naikinti atskrendančius nepilotuojamus priešo orlaivius be operatoriaus įsikišimo ir greičiau nei žmogaus valdomos ginklų sistemos.
Prašo lėtinti tempą
Tokios ginkluotės kritikai, kaip antai „Campaign to Stop Killer Robots“ (liet. „Kampanija robotams žudikams stabdyti“), jau daugiau nei dešimtmetį ragina uždrausti autonominių ginklų sistemų mokslinius tyrimus ir plėtrą. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje autonominės ginklų sistemos gali būti specialiai kuriamos taikytis ne vien į transporto priemones, infrastruktūrą ir kitus ginklus, bet ir į žmones.
Jie teigia, kad karo metu sprendimus dėl gyvybės ir mirties turi priimti žmonės. Jų perdavimas algoritmui yra didžiausia skaitmeninio nužmoginimo forma.
„Campaign to Stop Killer Robots“ kartu su „Human Rights Watch“ tvirtina, kad autonominėms ginklų sistemoms trūksta žmogiškojo supratimo, be kurio neįmanoma atskirti civilių nuo teisėtų karinių taikinių. Be to, šie ginklai sumažina karo slenkstį, sumenkina karo grėsmės suvokimą ir perima iš žmogaus įvykių mūšio lauke kontrolę.
Minėtos organizacijos aiškina, kad į autonomines ginklų sistemas daugiausiai investuojančios valstybės, įskaitant JAV, Rusiją, Kiniją, Pietų Korėją ir Europos Sąjungą, stumia pasaulį į naujas brangiai kainuojančias ir destabilizuojančias ginklavimosi varžybas. Be to, kyla pavojus, kad naujoji technologija gali patekti į teroristų ar kitų vyriausybės nekontroliuojamų asmenų rankas.
Atnaujintoje Gynybos departamento direktyvoje bandoma atliepti kai kuriuos iš šių nuogąstavimų, Joje skelbiama, kad JAV naudos tik tokias autonomines ginklų sistemas, kurioms reikalingas „atitinkamo lygio žmogaus sprendimas dėl jėgos panaudojimo“.
„Human Rights Watch“ išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad naujojoje direktyvoje nepaaiškinama, ką reiškia frazė „atitinkamas lygis“, ir nepateikiamos gairės, kas turėtų jį nustatyti.
Tačiau, kaip teigia nacionalinės gynybos ir tarptautinių santykių ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Gregory Allenas, ši formuluotė nustato žemesnį slenkstį nei kritikų reikalaujama „prasminga žmogaus kontrolė“.
Jis pažymi, kad Gynybos departamento formuluotė leidžia manyti, jog tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, naudojant stebėjimo orlaivius, tinkamu laikomas žmogaus įsikišimo lygis „gali būti menkas arba jo gali iš viso nebūti“.
Į atnaujintą direktyvą taip pat įtraukta formuluotė, kuria žadama etiškai naudoti autonomines ginklų sistemas, sukuriant technologijų kūrimo ir naudojimo priežiūros sistemą ir reikalaujant, kad ginklai būtų naudojami laikantis galiojančių tarptautinių karo įstatymų.
Tačiau, R. Moyeso teigimu, tarptautinėje teisėje šiuo metu nėra tinkamos sistemos suprasti, o juo labiau reglamentuoti ginklo autonomijos sąvoką.
Pavyzdžiui, dabartinėje teisinėje sistemoje nėra aišku, kad vadai yra atsakingi už suvokimą, kas suaktyvina jų naudojamas sistemas, arba kad jie turi apriboti šių sistemų veikimo teritoriją ir laiką.
„Pavojingiausia tai, kad nėra aiškios ribos tarp to, kur esame dabar, ir to taško, kai būsime priėmę tai, kas nepriimtina“, – sakė R. Moyesas.
Pentagono siūlomos pataisos rodo siekį naudoti autonomines ginklų sistemas ir tuo pat metu laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Kaip JAV seksis subalansuoti šiuos įsipareigojimus ir ar juos subalansuoti apskritai įmanoma, dar pamatysime.
