Mažosios elektrinės ant stogų turėtų būti ir toliau skatinamos, bet vien jos nepadės sumažinti elektros kainų visiems šalies vartotojams. Greičiausias būdas tai padaryti būtų nauji stambūs atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai bei aiškios ir skaidrios taisyklės jų vystytojams. Tokie teiginiai dominavo sausio 26 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje saulės energetikos konferencijoje „Solarise! Lithuania“.
Diskusija ir dalyviai „Solarise Lithuania“ konferencijoje
Didžiausias dėmesys renginyje buvo skirtas praėjusią vasarą Lietuvoje įvestiems apribojimams stambių saulės parkų vystymui. Lietuva tokias įstatymu įtvirtintas kvotas turi vienintelė ES, o tai stabdo 3 mlrd. EUR investicijų ir neramina investuotojus.
Konferencijoje kalbėjęs Aistis Radavičius, britų kapitalo saulės parkų vystytojos „Aura Power“ plėtros vadovas, teigė, kad be jokių subsidijų jau kurį laiką veikiančių plėtotojų ryžto savo metu nesustabdė nei pandemija, nei karas. Tačiau jį ataušinti ir investicijas į kaimynines šalis nukreipti gali dabartinis dirbtinas Vyriausybės stabdymas.
„Gyventojai ir verslas šiuo metu moka dvigubas, kartais trigubas sąskaitas už elektrą dėl energijos krizės. Vieni prarasti metai sustabdžius saulės energetikos projektus vien dėl aukštų biržos kainų vartotojams Lietuvoje reiškia 600-800 mln. EUR didesnes išlaidas elektros energijai, jau nekalbant apie pačių vystytojų nuostolius. Tai kenkia ir šalies įvaizdžiui, investiciniam klimatui. Be to, esame dirbtinai priešinami su gaminančiais vartotojais ar vėjo energetika, nors visi šie gamintojai vieni kitiems ne trukdo, o kaip tik papildo. Pramoninio masto saulės energijos pajėgumai gali užtikrinti mažesnes elektros kainas visiems vartotojams, todėl kviečiame Vyriausybę pagaliau išgirsti ir nedelsiant panaikinti ribojimus“, – sakė A. Radavičius.
Jo teigimu, Lietuvos perdavimo tinklams nėra pagrindo baimintis saulės elektros energijos pertekliaus, juolab kad dar prieš 10 metų rinkoje sklandė taip ir nepasiteisinę nuogąstavimai, kad ir nedidelis vėjo elektrinių kiekis išbalansuos tinklą.
„Tinklą reikia tobulinti ir plėsti, o ne bijoti elektros pertekliaus. Net jei perteklius ir atsirastų, jį būtų galima eksportuoti, saugoti baterijose ar gaminti ES palaikomą žaliąjį vandenilį. Galiausiai, šiandienos technologijos jau leidžia į gamybos bei vartojimo reguliavimą įtraukti ir vartotojus, kurie, reikalui esant, gali sumažinti arba padidinti savo suvartojimą, taip prisidedant prie tinklo stabilumo“, – teigė „Aura Power“ atstovas.
Gaminantys vartotojai – ne priešai
Pastaraisiais metais visą naują saulės energetikos plėtrą Lietuvoje lėmė ne didieji komerciniai parkai, o mažosios gyventojų jėgainės, verslo ir viešojo sektoriaus projektai ant pastatų stogų bei nutolusios elektrinės.
Konferencijos pranešėjai sutiko, kad Lietuva iš principo pasuko teisingu keliu dėl gaminančių vartotojų – pagamintos elektros pasaugojimas ar vienos jėgainės elektra keliems gyventojo objektams apskritai yra inovacijos, o pats mažųjų elektrinių skatinimas be kitų priežasčių yra vertingas dėl energetikos sistemos saugumo. Visgi šie privalumai gaminantiems vartotojams neturi būti priežastimi stabdyti didžiuosius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovo Martyno Nagevičiaus teigimu, didelę dalį pastarojo metu gaminančių vartotojų bumo tiesiog lėmė aukštos elektros kainos rinkoje, bet būtent stambiųjų jėgainių stabdymas ir yra viena iš brangios elektros priežasčių.
„Smulkiosios jėgainės yra puiku: dėl jų visuomenėje geriau paskirstomas kapitalas, auga sistemos decentralizacija ir saugumas, bendruomenėse atsiranda bendrų interesų. Gaminančių vartotojų skatinimą galima tęsti ir tobulinti – mažinant tinklo kainas, suteikiant valstybės garantijas mažiau pasiturintiems ir pan. Tačiau didžiųjų projektų stabdymas ir dirbtinai didelės elektros kainos niekaip nepadės gaminantiems vartotojams, bet apsunkina gyvenimą jokios paramos neprašantiems stambiesiems. Prašau ne kariauti, o bendradarbiauti“, – sakė M. Nagevičius.
Jam pritarė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, kalbėjęs, kad gyventojai siekia būti ne elektrikais, o pirmiausia nori patrauklios paslaugos ir jos kainos.
„Dabartinė gaminančių vartotojų plėtra nėra tvari, nes ją daugiausia lemia elektros kainų burbulas, kuris anksčiau ar vėliau sprogs. Tai gali lemti dabar investuojančių gyventojų nusivylimą, bet vėliau grįšime prie tvarios gaminančių vartotojų plėtros. Visgi greičiausiai kainas visiems vartotojams sumažintų verslo valdomi stambūs gamybos pajėgumai“, – sakė M. Dubnikovas, taip pat atkreipęs dėmesį į neišnaudotas saulės energetikos galimybes ant prekybos centrų stogų, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kt.
Lūkesčiai dėl taisyklių
Dėl vasarą įvesto ribojimo savo projektų Lietuvoje negali tęsti 25 anksčiau reikalavimus atitikę stambūs saulės parkų projektai. Sausį Valstybinė energetikos reguliavimo komisija rinkai iškėlė kompromisinę idėją – riboti ne instaliuotąją parkų galią, o gamybą elektros pertekliaus atveju.
Šią idėją saulės vystytojai ir investuotojai konferencijoje iš principo vertino teigimai, juolab kad tai normali praktika užsienyje. Tačiau rinkos dalyviai tebelaukia aiškių ir skaidrių tokių ribojimų gamybai taisyklių bei toliau kvestionuoja tebegaliojantį instaliuotos galios ribojimą.
„Gamybos ribojimo taisyklės turi būti aiškios, skaidrios, konkrečios ir ilgalaikės. Priešingu atveju projektams neskolins bankai, o investuotojai ir plėtotojai tiesiog nerizikuos. Be to, ribojimų taisyklės negali būti keičiamos į rinką ateinant naujiems stambiems gamintojams – dėl prisiimamos didesnės rizikos daugiau prioritetų ir stabilumo privalo turėti anksčiau pradėti projektai. Bet iš principo aiškios metodologijos gamybai ir būsimiems elektros kaupimo projektams galėtų išspręsti nemažą dalį šiandienos iššūkių“, – sako A. Radavičius.