Kartas nuo karto viešojoje erdvėje pasirodo pranešimai apie bankomatų vagystes ar bandymus juos apiplėšti. Vis tik bankai nurodo, kad tokie atvejai Lietuvoje – itin reti, palyginus su kitomis šalimis.
Keletą kartų per metus vagys mėgina bankomatuose įmontuoti mechanines pinigų gaudykles, į bankomatus kėsinamasi dar rečiau, o daugiausia nuostolių patiriama, kai įmonių lėšos būna pervedamos į sukčių sąskaitas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bankomatai dažniausiai apvagiami spalio–kovo mėnesiais, tačiau dažnai ir nesėkmingai, mat pinigai ir plėšikų rankos apliejamos specialu rašalu. Tačiau būna ir tokių atvejų, kai vagys lieka nesugauti.
Rašalas ant vagių rankų lieka dvi savaites
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius nurodė, kad bankomatų vagystės yra išskirtinai retas įvykis Lietuvoje, kurių pastaruosius metus nebuvo fiksuojama.
„Dėl saugumo sumetimo negalime viešinti informacijos ir detalių apie tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau norime pabrėžti, kad „Swedbank“ bankomatų apsaugai yra naudojamos modernios technologijos.
Be to, bandant bankomatą išplėšti jėga ar jį susprogdinti, jo viduje esantys banknotai yra automatiškai sutepami nenuplaunamais dažais ir tokios pinigų kupiūros tampa netinkamos naudoti“, – komentavo S. Abraškevičius.
SEB banko prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė taip pat teigė, kad atvejai, kai būtų bandomi apiplėšti bankomatai, yra labai reti: „Prieš įvykį Kazlų Rūdoje pernai metų rudenį, panašaus įvyko nebuvome užfiksavę daugiau negu penkerius metus.“
Pašnekovės teigimu, bankas nuolat investuoja į bankomatų saugumą. Vienas iš taikomų sprendimų – bankomatuose montuojamos rašalo kasetės.
Pašnekovė paaiškino, kad reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), rašalo kasetės bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu, kuris nenusiplauna nuo grynųjų pinigų, taip pat apie dvi savaites lieka ant rankų.
„Tokios suteptos kupiūros nepriims grynuosius pinigus priimantis bankomatas, Lietuvos bankas, ja nebus galima atsiskaityti prekybos vietose. Jei gyventojui būtų siūlomos tokios kupiūros, jų nereikia imti – tokiu atveju reikia kreiptis į policiją“, – dėstė D. Uosytė.
Ji pridūrė, kad taip pat bankomatuose naudojama apsauga nuo neleistinų įrenginių pajungimo, vaizdo kameros ir kitos apsaugos priemonės.
Apiplėšinėja įvairiais būdais
SEB banko atstovės teigimu, pasitaiko, kad vagys bando įmontuoti mechanines pinigų gaudykles bankomatuose, tokių atvejų būna po kelis kartus per metus: „Pernai tokį įvykį turėjome ir bendradarbiaujant su policija asmuo buvo suimtas.“ Pašnekovė nurodė, kad SEB bankas jau nuo 2019 metų banko skyriuose dirba be grynųjų pinigų, todėl, paprastai tariant, nusikaltėliams ten ir nebūtų ką veikti. Retais atvejais jie savo pastangas nukreipia į bankomatus.
Visgi dažniausiai, anot D. Uosytės, dabar pinigus bandoma išvilioti tiesiai iš gyventojų ar įmonių, pasitelkiant įvairus sukčiavimo, socialinės inžinerijos būdus.
„Mūsų statistika rodo, kad pernai sukčiai itin aktyviai naudojo netikras SMS žinutes, informuodami žmones apie neva blokuojamas banko sąskaitas, neleistiną veiklą jų sąskaitoje ir pan., ir taip išviliodami prisijungimo duomenis ir pinigus.
Įmonės daugiausia nuostolių patyrė, kai buvo perimtas jų susirašinėjimas ir lėšos už tam tikras prekes ar paslaugas pervestos į sukčių sąskaitas“, – atskleidė pašnekovė.
Į bankomatus kėsinamasi kartą į du metus
„Luminor“ banko atstovė atsakė trumpai: „Banko vagysčių, ačiū dievui, patyrę nesame.“ Tą patį nurodė ir „Citadele“ banko atstovai.
O Šiaulių bankas teigė neturintis atskirai savo bankomatų, nes naudojasi tarptautinės įmonės „Worldline“ mišriais bankomatais „Medus“, kuriais gali naudotis tiek Šiaulių banko, tiek „Citadele“, tiek „Luminor“ bankų, tiek Lietuvos centrinės kredito unijos klientai.
„Worldline“ atstovas Vygintas Rakauskas prieš komentuodamas atkreipė dėmesį, kad informaciją apie bankų apiplėšimus ar apsaugos priemones galima pateikti tik labai „high level“ (liet. aukštu lygiu), nes tai skambėtų kaip instrukcijos nusikaltėliams: „Mums net policija tik dalį informacijos atskleidžia.“
Pašnekovas skaičiuoja, kad vidutiniškai kartą į du metus bandoma apiplėšti bankomatą. Paskutinysis plėšimas sprogdinimo būdu buvo įvykdytas praėjusiais metais, spalio mėnesį.
„Per 15 metų mes patyrėme 5–6 plėšimus, įskaitant nesėkmingus. Beveik visi bandymai buvo įvykdyti tamsiuoju metų laiku , t. y. spalio–kovo mėnesių periode. Nusikaltėlių motyvas, matyt, visada yra tas pats – pagrobti pinigus“, – komentavo V. Rakauskas.
Bankų apiplėšimų Lietuvoje – mažiau nei kitur
Jo teigimu, paskutiniųjų metų bandymai buvo susiję su bankomatų sprogdinimu naudojant sprogmenis/dujas. Tai, anot pašnekovo, brutaliausias, bet, matyt, nusikaltėlių nuomone, greičiausias būdas pažeisti seifą: „Tyrimas nėra pasibaigęs, vagys nesugauti. Patirta reali vidutinio dydžio finansinė žala (draudiminis įvykis).“
„Worldline“ atstovas įvardijo, kad yra naudojamos įvairios apsaugos priemonės – elektroninės saugos paslaugos, teikiamos profesionalių saugos įmonių, ir fizinis reagavimas į saugos pažeidimus, įvairių tipų jutikliai (įskaitant dujų aptikimo sensorius), dažų sistemų naudojimas, nuotolinis vaizdo stebėjimas.
„Matyt, pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje – mažiau bandymų plėšti bankomatus, yra didesnis vidutinis saugos lygis, palyginti su Vakarų Europa. Taip pat mažesnis grynųjų pinigų likutis, ypač atokesnėse vietose“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Rakauskas.