Antradienį Floridoje iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ sukurti palydovai. Mažasis palydovas, maždaug didelės batų dėžės dydžio, Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę.
Antradienį Floridoje iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ sukurti palydovai. Mažasis palydovas, maždaug didelės batų dėžės dydžio, Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Transporter 6“ paleidimas / „SpaceX“
Kartu su juo pakilo dar trys „NanoAvionics“ kurti palydovai. Du iš jų – tokio paties dydžio kaip Gama „Alpha“ – mažieji palydovai „Birkeland“ ir „Huygens“, priklausantys Norvegijos ir Nyderlandų mokslinių tyrimų centrų konsorciumui. Ši misija, pavadinimu „MilSpace2“, yra pirmoji viešai žinoma dviejų palydovų sistema, skirta aptikti ir nustatyti radijo signalus ir jų vietą skrendant tandemu. Ketvirtasis palydovas gabena Žemės stebėjimo instrumentą, skirtą neatskleistam klientui.
Saulės burių panaudojimas kosmose
Pirmasis Europoje sukurtas palydovas „Alfa“, turintis saulės burę, buvo pagamintas Prancūzijos bendrovei „Gama“. Jo burės plotas siekia net 73,3 kvadratinius metrus.
Saulės burės yra erdvėlaivių varomosios sistemos, kurios naudoja saulės skleidžiamą fotonų energiją. Šios burės pagamintos iš maždaug 30 kartų plonesnės už žmogaus plauką medžiagos, kuri atspindi Saulės šviesą, ir gali veikti kaip palydovo variklis neribotą laiką tol, kol yra Saulės šviesa.
„Gama Alpha“
„Gama“ saulės burės skirtos komercinėms bendrovėms ir mokslinių tyrimų organizacijoms, kurios ieško ekonomiškai efektyvios ir ne tokios sudėtingos palydovo variklio sistemos. Saulės burių pagalba galima tyrinėti giliąją kosmoso erdvę, naudojant mažus palydovus – jie galės įveikti ilgesnius atstumus be didelių degalų atsargų.
„Saulės burės yra mažųjų palydovų varomoji jėga giliojo kosmoso tyrimams. Didžiuojamės galėdami kurti palydovines platformas, kurios padeda išbandyti šias technologijas. Dvigubai didesnį, saulės burių testavimui skirtą palydovą mūsų komanda jau sėkmingai sukūrė NASA, todėl džiaugiamės galėdami ir toliau plėsti kosmoso tyrinėjimo ribas. Būtent dėl tokių sprendimų užimame unikalią vietą kosmoso pramonėje“, – komentuoja „NanoAvionics“ įkūrėjas Vytenis J. Buzas.
Kas nutinka palydovui pakilus į orbitą
Kaip pastebi „NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius, tiek šis paleidimas, tiek visos kitos misijos – kruopščiai suplanuotos ir visada įgyvendina tam tikrus žingsnius, kol palydovas pradeda atlikti numatytas užduotis.
Į kosmosą palydovai pakeliami su „SpaceX“ „Falcon9“ raketa. Šiai pakilus į kosmosą, iš joje esančio diegiklio palydovai išleidžiami į orbitą. Tuomet palydovai pradeda automatiškai įjunginėti posistemes. Posistemių tipai priklauso nuo pačio palydovo, kaip jis pagamintas, sukonfigūruotas bei kokie yra reikalingi duomenys misijai įgyvendinti. Posistemės skirtos užtikrinti sklandų palydovo valdymą, elektros pasiskirstymą jame ir palaikyti ryšį su Žeme.
„Gama Alpha“
„Netrukus po atsiskyrimo nuo raketos palydovas išskleidžia antenas bei saulės paneles. Sekantis palydovo darbas – skristi virš bazinės stoties ir taip automatiškai, nedideliais paketais siųsti svarbiausius duomenis apie palydovo posistemių veikimą. Tuomet operatoriai įsijungia savo įrangą, laukia signalo ir bando pagauti pirminius siunčiamus paketus. Šių paketų duomenys leidžia inžinieriams patvirtinti palydovo parametrus, įsitikinti, kad išsiskleidė palydovo saulės panelės, antenos, ar palydovo būsena atitinka simuliacijas“, – komentuoja „NanoAvionics“ palydovų operacijų inžinierius Mindaugas Kazanavičius.
„Atlikus pirminius pakeitimus, įjungus naujus režimus, pradedame siųsti daugiau telemetrijos ir, sukaupę daugiau duomenų, įsivertiname palydovo būklę, aktyvuojame paleidimo ir aktyviosios orbitos fazę. Aktyvavus šią fazę prasideda automatinis duomenų siuntimas iš palydovo kiekvieno kontakto metu ir visų posistemių patikrinimas. Tęsiant iki pačių operacijų – kai visos posistemės patikrinamos, palydovo režimas perjungiamas į suplanuotų operacijų režimą. Ir tada jau palydovas gali įgyvendinti savo misiją“, – teigia inžinierius.
M. Kazanavičius priduria, kad įdomiausias dalykas yra pirmas kontaktas, kuomet sulaukiama pirmo signalo ir pamatoma, jog palydovas įsijungęs ir veikia: „Tuomet ateina puikus momentas, kai supranti, kad tavo kodas, kurį parašei kompiuteryje, nukeliavo į kosmosą 500-600 kilometrų, privertė palydovą atlikti tam tikrą darbą ir grįžo atgal.“
Praėjusiais metais bendrovė pristatė klientams bei į kosmosą paleido 15 palydovų – „NanoAvionics“ yra viena iš pirmaujančių mažuosius palydovus kuriančių įmonių pasaulyje.
