50 proc. Lietuvos šeimų turi vieną automobilį, o kiek mažiau negu pusė (42 proc.) – du ir daugiau. Lietuvoje populiariausi yra dyzeliniai automobiliai, toliau rikiuojasi benzininiai, o elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai dar nėra plačiai paplitę, tačiau daugelis žmonių norėtų, kad tai būtų kitas jų automobilis, rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta apklausa.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dyzeliniai automobiliai – labiausiai paplitę tarp lietuvių
Apklausos rezultatai parodė, kad daugumos Lietuvos šeimų automobiliai yra dyzeliniai arba benzininiai. 71 proc. šeimų turi dyzelinį automobilį, o kur kas mažiau (34 proc.) respondentų – benzininį. 6 proc. šeimų vairuoja automobilį, varomą suskystintosiomis dujomis, 3 proc. šeimų turi hibridines transporto priemones. 1 proc. šeimų renkasi elektromobilius, gamtines dujas, suspaustąsias gamtines dujas deginantį arba iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį.
„Benzinu varomi automobiliai labiausiai paplitę dideliuose miestuose, o dyzeliniai – kaimo vietovėse ar mažesniuose miestuose. Tai tikriausiai susiję su atstumais, kuriuos žmonės kasdien nuvažiuoja, ir transporto priemonių tipu, kurį jie renkasi. Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose elektromobilį turi 3 proc. žmonių, o mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse jų skaičius nesiekia net vieno procento“, – teigia draudimo bendrovės „If“ transporto draudimo produkto vadovas Danas Dilys.
Žengiame į švaresnį rytojų
Apklausa parodė, kad nemaža dalis – 22 proc. – žmonių rinkdamiesi kitą automobilį pirmenybę teiks benzininiam varikliui, o 18 proc. gyventojų dairysis mažiau ekologiško dyzelinio automobilio. 14 proc. apklaustųjų rinksis hibridinį automobilį su galimybe jį įkrauti, 12 proc. – elektra varomą, 9 proc. – hibridinį be galimybės įkrauti, 2 proc. ieškos suskystintosiomis dujomis varomos transporto priemonės. Likę 22 proc. nežino, koks bus kitas jų automobilis.
„Lyginant visas Baltijos šalis, Estija labiausiai domisi elektromobiliais, Lietuva lieka antroje vietoje. Žvelgiant į šių dienų aktualijas, žmonės jaučia baimę dėl kylančių elektros kainų, todėl elektromobilių įsigijimas kelia nepasitikėjimą. Tačiau džiugina tai, kad bendrai žvelgiant į skaičius dauguma žmonių domisi hibridiniais automobiliais ir visgi tais pačiais elektromobiliais susidomėjimas yra išaugęs“, – komentuoja D. Dilys.
Gyvenamoji vieta ir pajamos lemia automobilio pasirinkimą
Daugiabučiuose gyvenantys žmonės pasyviausiai rinktųsi seną automobilį keisti į elektromobilį – taip nurodė 9 proc. respondentų, nuosavų namų gyventojai labiau domisi elektromobilių įsigijimu – 14 proc. Kotedžuose gyvenančių žmonių susidomėjimas elektromobiliais didžiausias, elektromobilį kaip kito automobilio pasirinkimą įvardijo 25 proc. apklaustųjų.
Automobilio nuosavybė taip pat susijusi su žmonių pajamomis. Apklausos metu nustatyta, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys dažniausiai turi dyzelinius automobilius. O didesnes negu vidutines pajamas gaunantys gyventojai dažniausiai vairuoja benzininius ir hibridinius automobilius. Paklausti, kokį automobilį jie rinktųsi, jei visi automobiliai kainuotų tiek pat, dažniausiai atsakė, kad pirmenybę teiktų hibridiniam arba elektriniam.
Lietuvoje ir Latvijoje šiuo metu populiariausi dyzeliniai automobiliai, Estijoje – benzininiai. Lietuvoje dyzelinį automobilį šeimoje turi net 71 proc. respondentų, Latvijoje – 61 proc., Estijoje – 47 proc. Lietuvoje ir Latvijoje yra daugiau dujomis varomų automobilių, o Estijoje – daugiau elektrinių ir hibridinių transporto priemonių.
„Nors susidomėjimas elektromobilių įsigijimu dar nėra įsitvirtinęs aukštumose, visgi šie automobiliai yra draudžiami vis dažniau. Privačiame segmente per devynis šių metų mėnesius elektromobilių kasko draudimu buvo draudžiama 100 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu“, – komentuoja ekspertas.
Populiariausias draudžiamas elektromobilis – „Tesla Model 3“, antroje vietoje atsidūrė „Nissan Leaf“, trečioje – „Tesla Model Y“. Tarp populiariausių modelių toliau rikiuojasi „BMW i3“ ir „Škoda Enyaq“, rodo „If“ kasko statistika.
„If“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko apklausą, kurioje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.