Tai, ką iki šiol stebėjome fantastiniuose filmuose – jau realybė: iki šiol įspūdingus virtualios realybės vaizdus kūrusiai įmonei pavyko sukurti holografinę atvaizdavimo sąsają, valdomą ore. Ateityje ji galėtų pakeisti liečiamus ekranus, o, pasak bendrovės vadovo, tokią valdomą hologramą galima naudoti įvairiausiomis sąlygomis,.
Tai, ką iki šiol stebėjome fantastiniuose filmuose – jau realybė: iki šiol įspūdingus virtualios realybės vaizdus kūrusiai įmonei „GLUK media“ pavyko sukurti holografinę atvaizdavimo sąsają „Holograil“, valdomą ore. Ateityje ji galėtų pakeisti liečiamus ekranus, o, pasak bendrovės vadovo, tokią valdomą hologramą galima naudoti įvairiausiomis sąlygomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Holograma / „GLUK media“
Kodėl visos iki šiol matytos hologramos nėra tikrosios hologramos?
Įmonės direktorius Simas Chomentauskas sako, jog tai, ką anksčiau vadinome hologramomis, iš tiesų nebuvo verta šio pavadinimo. Nes jų vaizdas buvo projektuojamas ant kažkokio objekto: specialios plėvelės, vandens garų, kokios nors plokštumos.
„Jos gražiai atrodydavo iš pakankamai didelio atstumo. Klientai ateidavo pas mus sakydami, kad nori tikros hologramos. Atsakydavom, kad deja, tokios technologijos nėra, taip, kaip žmonės ją įsivaizduoja – nebuvo įmanoma padaryti vaizdo, tiesiog kabančio ore...iki kol padarėme,“ – sako bendrovės vadovas.
Pasak S. Chomentausko tikroji holograma yra atvaizduojama tiesiog ore, o bendrovei „GLUK Media“ dar pavyko šią technologiją ištobulinti iki tokio lygio, kad hologramą įmanoma liesti, per ją valdyti įvairius kitus įrenginius (pvz., apšvietimą, garso sistemas, inžinerines sistemas ir t. t.).
Įdomu, jog tokios technologijos idėja kilo būtent COVID-19 pandemijos pradžioje, kai bendrovės technikai suprato, kad liečiami ekranai tokioje situacijoje irgi ne išeitis – gyventojai ieškojo kaip kuo mažiau liestis prie paviršių. Todėl sterilumo požiūriu ore liečiamas ekranas būtų visiškai saugus naudoti net ir ten, kur juo praeiti ir pasinaudoti turi daugybė žmonių. Taipogi – be priekaištų veiktų ir su pirštinėmis.
Pritaikymas įvairus
Kelias sukurtas ore liečiamas hologramas įmonė pristatė smalsuoliams šį rudenį vykusioje technologijų parodoje „Balttechnika“, vykusioje „Litexpo“ parodų rūmuose ir tarptautinėje informacinių technologijų konferencijoje „Build Stuff“.
„Pirmą kartą pamačiusiems šią hologramą tikrai lieka milžiniškas įspūdis. Vaizdo raiška yra pakankamai gera, matomos smulkios detalės. Todėl galvoju apie jos pritaikymą medicinos sektoriuje. Ore atvaizduojamos hologramos nereikia valyti, niekas mechaniškai nesugenda, ji nesulaužoma vandalų ir veikia bet kokiomis sąlygomis. Galime šią technologiją pavadinti super sudėtingu veidrodžiu – jo dalys gali veikti dešimtmečius, ten nėra kam gesti. Juolab, kad visa technika galėtų būti įmontuota į sieną ar į baldą, taigi, išorės sąlygų nepaveikiama,“ – sakė pašnekovas.
Žinant potencialias hologramos pritaikymo sritis, galima pradėti kurti ir turinį, kuris bus atvaizduojamas. Šiuo metu įmonė yra sukūrusi kelias hologramas, kurių kiekviena leidžia perprasti skirtingas technologijos pritaikymo galimybes. Viena iš hologramų – tiesiog ore „kabanti“ klaviatūra, kuria galima pakankamai tiksliai rinkti tekstą ir skaičius.
Antroji – tai valdymo panelė, kuria per hologramą galima kontroliuoti garso sistemą, apšvietimą.
Holograma / „GLUK media“
Trečioji – lazeriais nuskenuotas muziejaus eksponatas, atvaizduojamas kaip 3D objektas ore. Vartotojas jį gali visaip sukioti, padidinti ar sumažinti, apžiūrinėti iš visų pusių. Hologramos sistema „supranta“ įprastus gestus, kuriais valdome liečiamuosius ekranus, t.y. vaizdo didinimą, praslinkimą į šoną, norint pamatyti kitą nuotrauką.
„Tai būtų galimybė muziejams demonstruoti tuos eksponatus, kurie saugomi saugyklose ir lankytojams nėra prienami,“ – sakė S. Chomentauskas.
Technologija galėtų praversti ir medicinos srityje.
„Galbūt operacinėje, kur viskas turi būti sterilu? Norisi, kad ši technologija būtų ne tik „vau!“, bet iš tiesų panaudota ten, kur šiandien liečiamojo ekrano naudojimas yra sudėtinga ir nepatogu,“ – sako S. Chomentauskas.
Kol kas prognozuojama, kad technologiją tikrai panaudos pramogų organizatoriai, reklamos sektorius, tačiau galbūt ji tiktų ir gamybos įmonėse, kaip priemonė, padedanti aiškiau atvaizduoti gamybinius procesus. Įvaldžius kažkokią technologiją paties jos kūrėjams tenka įdėti pastangų ir užčiuopti tą situaciją, kurioje geriausiai tiktų naujovę pritaikyti. Pasak S. Chomentausko, įmonės specialistų kompetencijos leistų demonstracinį turinį bet kurio sektoriaus įmonei sukurti per maždaug mėnesį.
„Kai pradėjome eksperimentuoti su ore atvaizduojama holograma, nieko panašaus rinkoje dar nebuvo. Šiandien atsirado dar viena kompanija JAV, kuri taip pat eksperimentuoja. Teks su jais lenktyniauti pasiūlant tolimesnius sprendimus,“ – pripažįsta „GLUK media“ vadovas.
