Šiuo metu Europa ir pasaulis skiria itin daug dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Atsinaujinančios energetikos vartojimas gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas, taip pat mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pažvelkime, kokios šalys šiuo metu pirmauja atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, ir kaip tarp jų atrodo Lietuva.
 Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr. |
|---|
Šiuo metu Europa ir pasaulis skiria itin daug dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Atsinaujinančios energetikos vartojimas gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas, taip pat mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pažvelkime, kokios šalys šiuo metu pirmauja atsinaujinančių energijos šaltinių srityje, ir kaip tarp jų atrodo Lietuva.
1 vieta: Kinija
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros duomenimis, didžiausi atsinaujinančios energijos pajėgumai yra Kinijoje. Čia 2021 metais atsinaujinančios energijos pajėgumai siekė 1mln. 56 tūkst. 642 megavatų (MW).
Nors gali pasirodyti keista, kad daugiausiai anglies dioksido į atmosferą išmetanti valstybė pirmauja atsinaujinančios energijos gamyboje, Kinija yra saulės bei vėjo energijos gamybos lyderė pasaulyje.
Šiuo metu Kinija yra didžiausia investuotoja į atsinaujinančią energetiką. Šiai Azijos valstybei priklauso penkios iš šešių didžiausių pasaulyje saulės modulių gamybos įmonių ir didžiausia pasaulyje vėjo turbinų gamintoja.
2 vieta: JAV
Antra didžiausius atsinaujinančios energijos pajėgumus 2021 metais išvysčiusi valstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalies pajėgumai siekė 347 tūkst. 302 MW, skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra.
Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 20 proc. visos elektros gamybos sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai. Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių JAV pirmauja vėjo energija, sudaranti 9,2 proc. visos šalyje pagaminamos energijos.
Antroji – hidroenergija, kuri sudaro 6,3 proc. pagaminamos energijos. Toliau seka saulės energija (2,8 proc.), biomasės energija (1,3 proc.) bei geoterminė energija (0,4 proc.), skelbia Jungtinių Amerikos Valstijų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos biuras.
3 vieta: Brazilija
Šios didžiausios Pietų Amerikos valstybės atsinaujinančios energijos pajėgumai 2021 metais siekė 159 tūkst. 942 MW.
Čia iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos energijos pajėgumai didėja kiekvienais metais. Daugiausiai energijos šalis išgauna iš biomasės, taip pat pagamina nemažai hidroenergijos.
Saulės energijos dalis Brazilijos energetikos skalėje siekė 6,9 proc., o vėjo energijos – 10,9 proc. bendrosios pagaminamos energijos, skelbia Brazilijos vyriausybė.
4 vieta: Indija
Indijos atsinaujinančios energijos pajėgumas 2021 metais buvo 151 tūkst. 907 MW.
2021 m. Indijos atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumas paaugo 53 tūkst. MW, todėl šalis tapo viena greičiausiai augančių atsinaujinančios energijos vartotojų pasaulyje, rašo Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra.
Indija iki 2022 užsibrėžusi pasiekti 175 tūkst. MW atsinaujinančios energijos pajėgumus, o iki 2030 juos padidinti iki 500 tūkst. MW, rašo Indijos vyriausybės prekybos ir pramonės ministerijos įsteigtas fondas „India Brand Equity Foundation“.
5 vieta: Vokietija
Praėjusiais metais Vokietijos atsinaujinančios energetikos pajėgumai siekė 143 tūkst. 817 MW.
2021 m. Vokietijoje atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminta energija sudaro 41,1 proc. šalies elektros poreikių.
Praeitais metais čia atsinaujinantys ištekliai pagamino daugiau energijos negu iškastinis kuras, rašoma Vokietijos federalinės aplinkos agentūros puslapyje. Šalies svarbiausias atsinaujinančios energijos šaltinis – vėjas.
6 vieta: Japonija
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros duomenimis, Japonijos atsinaujinančios energijos pajėgumai 2021 metais siekė 133 tūkst. 749 MW.
2021 m. bendra atsinaujinančių energijos šaltinių dalis Centrinėje ir Vakarų Japonijoje sudarė 20,9 proc., skelbia Japonijos tvarios energetikos politikos institutas.
Pagal vasarą patvirtintą šalies planą, 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai turėtų sudaryti 36–38 proc. energijos tiekimo, dvigubai daugiau nei 2019 m. ir gerokai viršyti ankstesnį 2030 m. tikslą – 22–24 proc. rašo „Reuters“.
7 vieta: Kanada
Praėjusiais metais šios Šiaurės Amerikos valstybės atsinaujinančios energetikos pajėgumai buvo 103 tūkst. 108 MW.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai sudaro 18,9 proc. Kanados energijos, rašoma Kanados vyriausybės puslapyje.
Daugiausiai atsinaujinančios energijos pagaminama iš vandens, ji sudaro 59,3 proc. Kanados elektros gavybos. Šalis yra viena didžiausių hidroenergijos gamintojų pasaulyje.
Vėjas sudaro 3,5 proc. Kanadoje pagaminamos elektros energijos.
Biomasė yra trečias pagal dydį atsinaujinantis Kanados elektros energijos šaltinis. Jos dalis Kanados elektros gamyboje yra 1,4 proc.
Vėjo ir saulės energija yra greičiausiai augantys elektros energijos šaltiniai Kanadoje, skelbia Kanados vyriausybė.
8 vieta: Ispanija
Ispanijos atsinaujinančios energijos pajėgumai 2021 metais siekė 64 tūkst. 848 MW.
Ispanijos elektrinės 2021 m. pagamino beveik 47 proc. šalies elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, rašoma Ispanijos elektros tinklo operatorės Red Electrica de Espana naujausioje ataskaitoje.
Praėjusiais metais vėjo jėgainės buvo didžiausi Ispanijos ne tik atsinaujinančios energijos, bet ir visos elektros energijos gamintojai, aplenkdami branduolines, kombinuoto ciklo ir kogeneracines elektrines.
9 vieta: Prancūzija
Prancūzijos atsinaujinančios energijos pajėgumai 2021 metais siekė 61 tūkst. 273 MW.
2021 metais Prancūzijos saulės energijos pagaminta energija siekė 14,7 GW. Nuo praeitų metų šis skaičius paaugo net 22,3 proc., skelbia Statista.com
Per pastarąjį dešimtmetį šalyje išaugo vėjo ir saulės elektros energijos gamyba, todėl atsinaujinančios energijos dalis elektros gamyboje padidėjo nuo 14 proc. 2010 m. iki 23,4 proc. 2020 m., rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys.
Hidroenergija sudaro pusę atsinaujinančios elektros energijos Prancūzijoje.
10 vieta: Italija
Praėjusiais metais Italijos atsinaujinančios energijos pajėgumai siekė 60 tūkst. 896 MW.
Elektros tinklo operatoriaus Terna SpA duomenimis, 2021 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai, patenkino beveik 36 proc. Italijos energijos poreikio.
Kaip atrodo Lietuva?
Pagaminamos vėjo energijos kiekis Lietuvoje auga. 2020 m. vėjo pagaminta elektros energija sudarė daugiau kaip 11,6 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis, 2020 m. pabaigoje bendra įrengtų elektrinių galia sudarė 0,534 gigavatus (GW).
Atsinaujinančią elektros energiją generuojančios saulės elektrinės 2020 m. pagamino 128,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, 41,4 proc. daugiau nei 2019 m.
Tiesa, 2020 m. mažėjo hidroenergijos gamyba Lietuvoje. Vandens jėgainės 2020 m. pagamino 300,5 mln. kWh elektros energijos, 13 proc. mažiau nei prieš metus.
Elektros energijos gamyba panaudojant biodujas 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 3,2 proc. ir sudarė 149,5 mln. kWh., skelbia oficialios statistikos portalas.
Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunama energija sudaro 26,8 proc. bendro galutinio energijos suvartojimo. Tai yra daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis, siekiantis 22,1 proc. Europoje pagal bendrą atsinaujinančios energijos suvartojimą Lietuva yra 8-toje vietoje, ją lenkia Švedija, Suomija, Latvija, Austrija, Portugalija, Danija, Kroatija bei Estija.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) komunikacijos vadovė Patricija Elžbieta Zarankaitė sako, kad sparti atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra numatoma iki 2030 m.
„Užbaigus šiuo metu vystomus saulės ir vėjo parkus ir iki 2025 m. pastačius visus ketinamus statyti, atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime bus apie 46 proc. O dešimtmečio pabaigoje pradėjus veikti jūriniams vėjo elektrinių parkams, gali pasiekti 80 proc. ir daugiau“, – teigia agentūros atstovė.
Nors pasaulyje didžiausia dalis atsinaujinančios energetikos pagaminama iš saulės bei vėjo jėgainių, Lietuvoje didžioji dalis energijos išgaunama iš kietojo biokuro – malkų, medienos bei žemės ūkio atliekų. Iš biokuro gaunama energija sudaro 75,9 proc. visos iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos. 2020 m. didžiausias jos kiekis buvo suvartotas elektrai ir centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti (50,1 proc.) bei namų ūkiuose (36,4 proc.).
„Apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš atsinaujinančių elektros išteklių. Jau po keleto metų juos pralenks saulė ir vėjas, kurie taps labiausiai naudojamais energijos ištekliais“, – 15min teigė LEA komunikacijos vadovė.
Europa užsibrėžusi ambicingus tikslus
Iki 2050 m. Europos tikslas – tapti pirmuoju pasaulio klimatui neutraliu žemynu.
ES jau įvykdė tikslą iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinančios energijos dalis sudarytų 20 proc. suvartojamos energijos. Iki 2030 m. ES užsibrėžė, kad šis dydis augtų iki 32 proc., skelbia Europos Komisija.
2050 m. užsibrėžtas dar ambicingesnis tikslas – tapti neutraliu žemynu klimato kaitai. Tai reiškia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija būtų lygi nuliui.
Visos ES valstybės narės yra įsipareigojusios parengti nacionalines ilgalaikes strategijas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
Atsinaujinanti energetika pasaulyje
Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros duomenimis, pasauliniai atsinaujinančios energetikos pajėgumai nuo 2011 m. (1300 GW) per dešimtmetį paaugo daugiau negu dvigubai – iki 2800 GW 2020 m.
2021 m. atsinaujinančios energetikos gamybos pajėgumai pasaulyje paaugo dar 9,1 proc. (257 GW).
Iki šiol dominavusios saulės bei vėjo energijos neužleido savo vietos – 2021 m. kartu sudarė 88 proc. visų pagaminamų atsinaujinančių šaltinių.
Atsinaujinančių išteklių dalis bendruose gamybos pajėgumuose išaugo beveik dviem procentiniais punktais nuo 36,6 proc. 2020 m. iki 38,3 proc. 2021 m.
