Lietuvos vasaroms vis dažniau primenant kaitriuosius tropikus pradėta kur kas aktyviau ieškoti tvaresnių sprendimų ir kalbėti apie centralizuotą vėsinimą. Tačiau tokios sistemos pritaikymas turėtų apčiuopiamą naudą visais metų laikais. Sprendimas ne tik padėtų išvengti papildomo CO₂ išmetimo į aplinką, bet ir sutaupyti. 
Lietuvos vasaroms vis dažniau primenant kaitriuosius tropikus pradėta kur kas aktyviau ieškoti tvaresnių sprendimų ir kalbėti apie centralizuotą vėsinimą. Tačiau tokios sistemos pritaikymas turėtų apčiuopiamą naudą visais metų laikais. Sprendimas ne tik padėtų išvengti papildomo CO₂ išmetimo į aplinką, bet ir sutaupyti.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Centralizuotos vėsos tiekimo sistemas jau naudoja Prancūzija, Skandinavijos šalys, Jungtiniai Arabų Emyratai. Šios sistemos veikia ir Estijoje. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), remdamiesi užsienio šalių geraisiais pavyzdžiais, yra patvirtinę centralizuotos vėsos tiekimo koncepciją, kurios taikymo pradžia numatyta Naujajame miesto centre, o vėliau vyktų plėtra į kitus rajonus.
„Šis rajonas yra sparčiai augantis ir patogus centralizuotos vėsos tiekimo startui. Aplink kuriasi dangoraižiai , kurių fasadai padengti stiklu, tad patalpos įkaista nuo saulės ir joms būtinas vėsinimas. Naujos statybos objektuose centralizuotos vėsos sistemą įdiegti yra gerokai paprasčiau. Centralizuotos vėsos įrenginiai bus iškart prijungiami prie šilumos tinklų, taip surenkant susidariusią likutinę šilumą, kuri tuo pačiu užtikrins karšto vandens paruošimą gyventojams“, – sako VŠT Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.
Anot jo, kuo daugiau pastatų naudojasi centralizuoto šildymo ar vėsinimo sistemomis, tuo mažiau kainuoja paslaugos, sunaudojama mažiau energijos, o tai reiškia, kad paliekamas mažesnis žmogaus veiklos pėdsakas gamtai. Individualūs kondicionieriai, pasak Pauliaus Martinkaus, yra mažiau efektyvūs ir sunaudoja kur kas daugiau energijos, todėl jų poveikis klimatui yra gerokai didesnis.
Lvivo gatvėje nekilnojamojo turto (NT) projektus vystanti bendrovė „Releven“ antrina – esama situacija skatina ieškoti naujų, tvaresnių sprendimų. Didelių pastatų vėsinimui reikalingi dideli energijos pajėgumai, o tai reikalauja įrengti masyvias vėsinimo sistemas, kurios ne tik kelia triukšmą, bet ir daro poveikį aplinkai.
„Architektai ir plėtotojai stengiasi paslėpti ir sumažinti tokios įrangos vizualinę ir triukšmo taršą. Tačiau įrangos uždengimas nepaslepia fakto, kad pagaminama šiluma nepanaudojama ir tiesiog „išmetama į orą“. Centralizuotas vėsos tiekimas galėtų spręsti visas šias tris problemas, o ypač – energinio efektyvumo. – sako nekilnojamojo turto vystytojo „Releven“ tvarumo ir inovacijų vadovas Guido Wolfas. – Centralizuotos vėsos tinkluose šaltis gaminamas kartu su šilumos energija – teoriškai tai galima vadinti „beatliekine“ energetine gamyba. Atskiruose pastatuose yra sunku subalansuoti tokį sprendimą, kad visa šiluma iš šalčio gamybos būtų panaudojama. Įprastai šilumos perteklius yra išmetamas ventiliatorių pagalba. Apjungus didesnį vartotojų skaičių naudingas šilumos panaudojimas tai tampa įmanomu“.
Centralizuotos vėsos naudą akcentuoja ir mokslininkai. Jie rekomenduoja plėtojant naujas teritorijas iš anksto apgalvoti galimus tvarius sprendimus ir juos integruoti projektų vystymo stadijoje.
„Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros vedėjo doc. dr. Arturo Rogožos teigimu, šiuolaikiniai visuomeniniai (dažniausiai stikliniai) pastatai pasižymi dideliu saulės prigaminamu šilumos kiekiu pastato viduje pritėkiais, todėl jiems reikalingi dideli vėsos poreikiai, o centralizuotas vėsinimas leidžia sumažinti vėsinimui reikalingos įrangos kiekį pastate bei išlaidas vėsinimui.
„Centralizuoto vėsinimo atveju vėsos gamybai gali būti naudojamos skirtingos šalčio mašinos tam pačiam tinklui. Pavyzdžiui, optimizuojant vėsos tiekimą gali būti naudojamos absorbcinės šalčio mašinos pagrindiniam apkrovimui ir kompresorinės mašinos vidutiniam ir pikiniam apkrovimui. Tai sumažina elektros maksimalių galių poreikį. Atsiranda galimybė utilizuoti pigius energijos šaltinius, kaip šaltas giluminis vanduo bei perteklinė šiluma. Ši technologija neabejotinai bus integruojama į šiuolaikinius miestus, ir, pirmiausia, į viešosios paskirties pastatų koncentruotas zonas“, – pažymi jis.
Paprasčiau tariant, centralizuotas vėsinimas yra perteklinės šilumos transformavimas į vėsą. Dėl to, anot mokslininko, vasarą galima pasiekti mažesnius vėsinimo kaštus, o žiemą šildytis mažesne kaina, nes vasarą teikiama šiluma nebūtų tokia nuostolinga.
„Vasaros laikotarpiu, kuomet tinklais tiekiamas šilumnešis naudojamas tik karšto vandens ruošimui, patiriami daug didesni šilumos nuostoliai tinkle. Vasarą naudojant šilumą ir vėsinimui šis laikotarpis tampa mažiau nuostolingu šilumos tiekėjams , todėl padidėjus metiniam energijos efektyvumui sistemoje, gali būti sumažinta šilumos kaina. Bendras energinis efektyvumas padidėja dar labiau, jei šiluma yra atliekinė“, – pažymi „Vilnius Tech“ mokslininkas.
Anot A. Rogožos, viskas, kas prisideda prie energinio efektyvumo, dažniausiai sumažina ir CO ₂ emisiją. Tačiau nepageidaujamų emisijų sumažinimo lygis dėl centralizuoto vėsinimo įdiegimo priklauso nuo šilumos bei elektros gamybos būdo, naudojamo kuro, tinklo ypatybių, vėsos vartotojų poreikių, vartojimo režimų ir kitų veiksnių.
