Šilumos siurbliai yra viena pagrindinių priemonių, padedančių atsisakyti taršaus iškastinio kuro naudojimo prie centralizuoto šilumos tinklo neprijungtuose pastatuose. Prognozuojama, kad įdiegtų šilumos siurblių skaičius iki 2030 metų šalyje gali išaugti kone 4 kartus ir siekti 190 tūkstančių. 
Šilumos siurbliai yra viena pagrindinių priemonių, padedančių atsisakyti taršaus iškastinio kuro naudojimo prie centralizuoto šilumos tinklo neprijungtuose pastatuose. Remiantis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) užsakytos energetikos transformacijos studijos rezultatais prognozuojama, kad įdiegtų šilumos siurblių skaičius iki 2030 metų šalyje gali išaugti kone 4 kartus ir siekti 190 tūkstančių. Sparčiai didėjant gaminančių vartotojų skaičiui, didesnio populiarumo turėtų sulaukti ir elektros energijos kaupikliai, kurių skaičius, optimistiniu vertinimu, po 8 metų galėtų siekti 14,6 tūkst. o jų talpa gali siekti apie 100 megavatvalandžių (MWh).
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiluma reikalaus investicijų
„Mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro numatyta ir Lietuvos Nacionaliniame pažangos plane, tam bus skirta ženkli valstybės parama, o taip pat ir siekis didinti energetinį efektyvumą leidžia prognozuoti, kad šilumos siurbliai artimiausiu metu taps itin paklausūs“, – sako Mindaugas Pranaitis, ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovas.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje iš viso yra įrengta apie 47 tūkst. šilumos siurblių – net 97 proc. jų įrengta privačiuose namuose, vos 3 proc. viešuose pastatuose. Studijoje skaičiuojama, kad šilumos siurblių skaičius gali didėti vidutiniškai po 14–15 proc. kasmet, kol 2030 m. pasiektų 187 tūkstančius. Tuo metu šilumos siurbliai suvartos apie 770 gigavatvalandžių (GWh) elektros per metus, arba apie 5 proc. bendros Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos.
„Studija liudija, kad reikia efektyviai planuoti tinklo pajėgumus, atsižvelgti į klientų naudojamas technologijas ir vartojimo įpročius, o taip pat skirti papildomų investicijų į tinklo elementus ir išmaniuosius sprendimus jiems valdyti“, – teigia M. Pranaitis. Anot jo, vien dėl šilumos siurblių skaičiaus didėjimo, vertinant vidutinę naudojamą elektros galią, investicijos į tinklų atnaujinimą galėtų siekti apie 76 mln. eurų iki 2030 m.
Energijos kaupikliai – bendruomenėms
ESO inicijuotos studijos duomenimis, elektros energijos kaupiklių skaičius Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 14,6 tūkst., o bendra jų talpa apie 102 MWh. Kaip rodo Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Australijos ir kitų šalių patirtis, energijos kaupikliai dažniausiai įrengiami namų ūkiuose ar bendrijose kartu su saulės elektrinėmis, todėl tokia plėtra tikėtina ir Lietuvoje.
„Didžiausia kaupiklių nauda yra ta, kad jie padeda didinti vidinį pagamintos elektros suvartojimą. Gaminantis vartotojas turi galimybę pats kaupti energiją ir naudoti ją savo reikėmės, neatiduodamas jos į skirstomąjį tinklą. Esame linkę vadovautis optimistinėmis kaupiklių skaičiaus augimo prognozėmis, nes kaupikliams įsigyti taip pat jau startavo valstybės ir savivaldybių parama“, – prognozuoja ESO atstovas.
Energetikos transformacijos studija nurodo, kad tikslinga vystyti bendruomenines elektros kaupiklių sistemas, kurios galėtų nešti naudą ne vienam šeimos ūkiui, o visai šalia gyvenančiai bendruomenei. Taip būtų mažinamas elektros skirstomojo tinklo galios poreikis, todėl būtų galima efektyviau vykdyti investicijas į tinklo patikimumą.
Rekomenduojama, kad įrengiama elektros kaupiklio talpa sudarytų iki 40 proc. vidutinio paros (vasaros metu) elektros energijos suvartojimo. Ieškantiems kaupiklių, patariama rinktis tokią kaupiklio talpą, kuri galėtų padengti iki 1 paros elektros suvartojimo, didesnės talpos kaupiklių poreikis namų ūkiuose laikomas ir mažiau tikslingas, ir brangesnis.
„Studija rodo, kad efektyviam elektros kaupiklių naudojimui reikalingi išmanūs valdymo sprendimai, kuriuos galėtų siūlyti rinkos dalyviai – elektros tiekėjai, išmanių namų sprendimų kūrėjai ir diegėjai“, – teigia M. Pranaitis. Pasak jo, ši elektros kaupiklių rinka sudaro galimybių vystyti papildomas paslaugas, todėl erdvės idėjoms čia ras ir Lietuvos inovacijų kūrėjai, ir startuolių bendruomenė, ir investuotojai.
Tokie skaičiavimai pateikti ESO užsakymu atliktos „Smart Continent LT“ energetikos transformacijos studijos išvadose.
