„Įsikrauna per pusvalandį“, „100 km atstumui reikalingą energiją gausite per 5 minutes“, „galima įkrauti ypač didele galia“ – tokie pažadai ganėtinai dažni, kai kalbama apie naujausius elektromobilius. Vis dėlto, pasak ekspertų, ne visuomet galimybė įsikrauti elektromobilio bateriją ypač sparčiai turėtų tapti lemiamu veiksniu sprendžiant, kurį modelį pirkti.
„Įsikrauna per pusvalandį“, „100 km atstumui reikalingą energiją gausite per 5 minutes“, „galima įkrauti ypač didele galia“ – tokie pažadai ganėtinai dažni, kai kalbama apie naujausius elektromobilius. Vis dėlto, pasak ekspertų, ne visuomet galimybė įsikrauti elektromobilio bateriją ypač sparčiai turėtų tapti lemiamu veiksniu sprendžiant, kurį modelį pirkti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gamintojo nuotr.
„Premium“ segmento elektromobiliai, kaip antai „Porsche Taycan“ ar jo giminaitis „Audi e-Tron GT“, gali įsikrauti baterijas ypač greitai – priimti net 350 kW įkrovimo galią. Svetainės „Insideevs.com“ atliktas tyrimas rodo, kad šių prabangių modelių įkrovimo sparta, kai baterija pildoma nuo 20 proc. iki 80 proc., siekia 12–14 km per minutę.
Bet tokias technologijas turintys elektromobiliai yra labiau išimtis nei taisyklė: gerokai daugiau masiniam vartojimui sukurtų populiariausių elektromobilių leidžia baterijas papildyti 100 kW galia. Tai reiškia, kad iki 80 proc. tokio elektromobilio baterija sparčiojo įkrovimo stotelėje pasipildo per maždaug pusvalandį.
Šio greičio, žinovų tvirtinimu, lygiai taip pat užtenka, mat kaskart elektromobilio baterijos įkrovimo greitis priklauso nuo vairuotojo poreikių.
Greičio poreikis ir naudojimo ypatumai
„Optimalus būdas įkrauti elektromobilį ir be reikalo negaišti, – būti ten, kur turi būti, kol automobilis kaupia energiją. Kitaip tariant, bateriją įkrauni tada, kai nevažiuoji: esi arba namuose, arba biure“, – sako žurnalistas, patyręs keliautojas Vitoldas Milius, kuriam priklauso ne vienas važiavimo elektromobiliu rekordas.
Visais kitais atvejais, anot jo, jeigu bateriją tenka papildyti važiuojant, kaip sparčiai tą daryti, priklauso nuo paties vartotojo. Pavyzdžiui, jei elektromobilius įmonės naudoja savo kasdienei veiklai, darbui, nuolat įveikia didelius atstumus, svarbu, kad transporto priemonė būtų įkrauta greitai, mat šiuo atveju sugaištamas laikas įkrovimo stotelėje tiesiogiai susijęs su įmonės uždirbamais pinigais.
„O jeigu elektromobilis naudojamas kasdienėms reikmėms, tikrai nereikalingas nei itin didelis nuvažiuojamas atstumas, nei labai talpi baterija, nei ypač greitas įkrovimas“, – kalba žinovas, mat skaičiuojama, jog vidutiniškai per dieną automobiliu nuriedama tik iki 50 km.
Be to, mažesnės spartos krovimas nereiškia lėto. Pavyzdžiui, „Citroën ë-C4“ 50 kWh talpos bateriją namų sąlygomis naudojant 11 kW integruotą automobilio kroviklį ir sieninį „Wall Box“ priedėlį galima visiškai įkrauti per 5 valandas. Ir tiek pakaks vienu ypu nuvažiuoti iki 350 kilometrų.
Pataria nedaryti tos pačios klaidos
Kalbėdamas apie spartaus įkrovimo poreikį, V. Milius pastebi, jog Lietuvoje daugelis elektromobilių vairuotojų turi tą pačią ydą: stotelėje bando įsikrauti kuo daugiau, kad nukaktų kuo toliau.
Toks noras, pasak eksperto, absoliučiai nelogiškas, mat kur kas protingiau būtų papildyti baterijas tiek, kiek reikia, kad būtų pasiektas kelionės tikslas, ir tuomet jau ten įkrauti automobilio akumuliatorius iki galo.
„Bent man atrodo, kad tikrai nereikia įkrauti visos baterijos. Gal žmogui liko nuvažiuoti tik 50 km – tai tiek ir reikia įsikrauti ir keliauti toliau“, – kalba jis.
Reikia ne tik stotelių
Tiesa, ar žmogui prailgs laikas įkrovimo stotelėje, ar ne, eksperto manymu, priklauso ne tik nuo to, kaip greitai ši gebės įkrauti bateriją ar kaip greitai įsikraus elektromobilio baterija. Ypač svarbi aplink įkrovimo vietą esanti infrastruktūra.
„Svarbu, kad įkrovimo stotelių atsirastų tose vietose, kur žmogui malonu ir įdomu ką nors veikti. Vidury pievos, kokiame nors šabakštyne, stovėti kad ir tas 40 minučių nėra malonu“, – tikina žinovas ir pabrėžia, kad jeigu infrastruktūra tinkama, žmogus, pastatęs krauti elektromobilį, nueis nusipirkti gėrimo, užkąsti, pasivaikščios, pasiaus su vaikais žaidimų aikštelėje ir nė nepajus, kai baterija įsikraus tiek, kad užtektų likusiai kelionės daliai.
Infrastruktūros patogumas ypač reikšmingas tais atvejais, kai įrengta įkrovimo stotelė – lėta ar vidutinės spartos.
Baltijos ir Skandinavijos šalis elektromobiliu apvažiavęs V. Milius sako, kad užsienyje šis klausimas išspręstas itin išmintingai. Už miestų įkrovimo stotelės įrengiamos tose vietose, kur jau yra infrastruktūra, pavyzdžiui, įprastose degalinėse, todėl žmogui netenka trypčioti vietoje.
„Kitas dalykas – tų stotelių yra daug, tad beveik niekada nereikia laukti dėl to, kad viskas užimta. Pas mus dažniausiai yra viena stotelė ir tenka laukti eilėse, kęsti klausimus, ar ilgai krausi, nervintis. Kai stotelių daug ir viso šito nėra, labai atpalaiduoja“, – akcentuoja pašnekovas.
Greitas įkrovimas – dar ne viskas
Automobilių rinkos žurnalistė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė sutinka, kad dažnai tai, ar užtektinai greitai gali įsikrauti elektromobilio bateriją, suvokiama subjektyviai: pagal tai, kas yra aplink įkrovimo stotelę.
„Tikrai yra tekę įsikrauti bateriją plyname lauke, vidury nieko, greta apleistos kavinės, kur teritorija kone virtusi šiukšlynu. Nors naudojau sparčiojo įkrovimo jungtį ir reikėjo visai nedaug kilometrų, laikas nežmoniškai prailgo – vis žvilgčiojau į įkrovimo rodiklius, ar dar ilgai teks stirksoti“, – pasakoja ji.
Žurnalistė įžvelgia ir dar vieną problemą, susijusią su ypač greitai įsikrauti galinčiais elektromobiliais ir galingomis įkrovimo stotelėmis. Nors elektromobilių, gebančių „pasiimti“ didelę galią, daugėja, daugiau perspektyvos kol kas turi tie modeliai, kurių baterijos įkraunamos 100 kW galia, nes jiems tinkamų įkrovimo vietų, kur spartą galima išnaudoti nuo A iki Z, kur kas daugiau.
„Tai logiška. Įrengti ypač galingą įkrovimo stotelę, tenkinančią tokių modelių kaip „Porsche“, „Audi“ ar „Tesla“ poreikius, yra gerokai brangiau, kai kada net kelis kartus, nei pastatyti stotelę, pavyzdžiui, „Citroën“ ir kitų gamintojų modeliams, galintiems priimti 100 kW galios įkrovą.
Štai kodėl tų pačių greičiausių ir galingiausių stotelių tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva mes galime turėti vos kelias – jų pakaks. O vidutinės spartos tinklo ar lėtojo įkrovimo stotelių reikėtų kur kas daugiau“, – įsitikinusi automobilių rinkos žinovė.
Reikia tinklo ir nebūtinai nemokamo
Jai pritaria ir V. Milius. Žurnalistas pabrėžia, kad, augant elektromobilių skaičiui, įkrovimo stotelių tinklas privalo plėstis. Ir nekalbama vien apie ypač spartaus įkrovimo stoteles, kurių privalumus kol kas išnaudoti gali tik menka dalis rinkoje esančių elektromobilių.
„Jei kažkas sako, jog tinklo nereikia, nes viską privalu įkrauti namuose ir darbe, yra neteisus. Tinklo labai reikia, nes dabar pusė stotelių neveikia, dar pusėje tenka laukti eilėse, o žmonės, išvažiavę elektromobiliais į kelią, priversti susitaikyti, nes neturi kaip įveikti reikiamo atstumo“, – kalba jis.
Pasak žurnalisto, savaime suprantama, kad labiausiai apsimoka įkrauti baterijas namuose, kai elektromobilis stovi, tačiau „nutikus gyvenimui“, būtina turėti galimybę įsikrauti baterijas ir kelyje.
„Ir ten gali būti brangu, bet geriau lai būna galimybė įsikrauti brangiai: pritrūkus elektros kelyje, vienintelis variantas – kviestis automobilvežį. Juk būna situacijų, kai susiplanuoji kažkur įsikrauti, atvažiuoji, o ten stotelė neveikia, spaudi kitur – neveikia ir ten. Tuomet ir atrodo, kad geriau jau brangi stotelė nei jokios“, – kalba jis.
