Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti namuose arba darbe.
Sparčiai auganti elektromobilių rinka ir įkrovimo stotelių poreikis jau per ateinančius penkerius metus taps itin sudėtingu iššūkiu visiems pastatų administratoriams Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, teigia Gatis Arajums, „Schneider Electric“ produktų vystymo vadovas Baltijos šalyse. Šiuo metu kuriamos viešosios įkrovimo stotelės pakelėse neišsprendžia pagrindinės e. mobilumo problemos, nes dažniausiai žmonės savo elektrines transporto priemones nori įkrauti namuose arba darbe.
Elektromobilių paklausa, pasak G. Arajums, pastaraisiais metais sparčiai auga visame Baltijos regione, o kartu didėja ir automobilių įkrovimo sprendimų poreikis.
„Pastebime, jog šiuo metu Baltijos šalyse daugiausia dėmesio skiriama greitojo įkrovimo stotelių tinklo plėtrai, o ne šių sprendimų diegimui privačiame sektoriuje, kur žmonės dažniausiai ir įkrauna elektromobilius. Tačiau turėtume suprasti, kad naudojimosi elektrinio ir automobilio su vidaus degimo varikliu įpročiai kardinaliai skiriasi. Kuro baką galime greitai pripildyti degalinėje, tačiau elektromobilius žmonės 95 proc. atvejų įkrauna namuose arba darbe. Tam prireikia nuo 2 iki 8 valandų. Pakelės įkrovimo stotelėmis vairuotojai naudojasi tik ilgesnių kelionių metu“, – pažymi G. Arajums.
Infrastruktūros bei elektros pajėgumų trūkumas visose elektromobilių įkrovimo vietose – nuo parkavimo aikštelių, pastatų iki prekybos centrų – gali tapti didžiausiu e. mobilumo stabdžiu.
„Kaip pavyks susidoroti su šiuo iššūkiu Baltijos šalims, šiandien, faktiškai, priklauso nuo privačių investuotojų, nes kiekvienos šalies e. mobilumo strategija ir prioritetai yra skirtingi. Šiuo metu labai svarbu, kad nekilnojamojo turto vystytojai, miestų planuotojai ir elektros energijos tiekėjai elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą numatytų projektavimo planuose“, – sako G.Arajums.
Pasak specialisto, Baltijos šalyse jau dabar strategiškai svarbu plėtoti įkrovimo stotelių tinklą ne tik keliuose ir miestų gatvėse, bet ir įvairios paskirties pastatuose. Tam būtina atnaujinti pastatų elektros infrastruktūrą, antraip netolimoje ateityje paprasčiausiai nebus pakankamai prieinamų elektromobilių įkrovimo vietų, kad būtų patenkinta nepaprastai išaugusi paklausa. Skaičiuojama, kad vien tik elektromobilių įkrovimui pastatams reikės apie 40 proc. daugiau elektros energijos.
Kasmet vis labiau įsibėgėjanti e. mobilumo evoliucija, palaipsniui keičia ir kasdienę rutiną administraciniuose, komerciniuose pastatuose. Kas rytą juose įjungiami šimtai kompiuterių, visu pajėgumu ima veikti vėdinimo, aušinimo sistemos, kavos aparatai. Šį sąrašą kasdien papildo vis daugiau elektromobilių, kuriuos vairuotojai nori įkrauti atvykę į biurą, prekybos centrą, kino teatrą. Dėl to pastatų elektros paskirstymo sistemos patirs didelius apkrovos šuolius. Jiems nepasiruošę pastatai gali patirti rimtų tikdžių ir net sukelti gedimų riziką visam kvartalui.
„Išvengti tokių kritinių situacijų gali padėti skaitmeninis sprendimas – išmanusis elektromobilių įkrovimo tinklas arba „EcoStruxure for eMobility“ ekosistema. Tai yra visos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros stuburas. Šis „Schneider Electric“ sprendimas padeda išvengti piko elektros tinkle ir užtikrinti jo sklandų darbą. Tuo metu, kai energijos paklausa tinkle didžiausia, elektromobiliai įkraunami ne visi vienu metu, bet naudojant maksimaliai prieinamą galią. Taip užtikrinamas tiek įkrovimo proceso tęstinumas, tiek visos energijos tiekimo sistemos stabilumas“, – apie naujausias elektromobilių įkrovimų technologijas pasakoja G.Arajums.
Skaitmeninė eMobilumo sistema, prie kurios prijungta elektromobilių įkrovimo įranga, analizuoja duomenis realiu metu ir koordinuoja įkrovimo procesą atsižvelgdama į tinklo apkrovą, elektros kainą esamu metu, energijos poreikį kitiems prie tinklo prijungtiems įrenginiams ir automobiliams, o taip pat geba atlikti prognozuojamą modeliavimą (predictive modeling – angl.).
Elektromobilių pardavimai pasaulyje kasmet ūgteli dvigubai. Vien tik per antrąjį 2022 m. ketvirtį, ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacija) duomenimis, ES elektrinių automobilių pardavimai išaugo 9,9 %. Skaičiuojama, jog iki 2030 metų keliuose visame pasaulyje riedės per 130 mln. elektromobilių. E. mobilumo šuolis taps vienu didžiausiu ateinančio dešimtmečio energijos valdymo iššūkiu, su kuriuo labiausiai susidurs administracinių bei komercinių pastatų valdytojai.
Nuo šio sektoriaus pasirengimo patenkinti nuolat augančius elektromobilių įkrovimo poreikius gyventojams, darbuotojams ir klientams, priklauso visos elektromobilumo rinkos plėtra.
Pažangiausiose elektromobilių rinkose – Kinijoje, ES, Jungtinėje Karalystėje bei JAV – pagrindinėmis vietomis, kur įkraunami elektriniai automobiliai, tapo ne įkrovimo stotelės pakelėse, bet gyvenamuosiuose bei komerciniuose pastatuose.
Iki 2030 metų, „McKinsey“ skaičiavimu, pastatuose visame pasaulyje bus įrengta 55 mln. naujų elektromobilių įkrovimo stotelių, kurios sunaudos 525 TWh elektros. Maždaug tiek, kiek dabar per metus sunaudojama visoje Vokietijoje.
Iki neregėtų aukštumų pakilusios elektros kainos tapo dar viena paskata investuotojams ieškoti efektyvesnių technologijų, kurios padėtų išmaniau valdyti energetikos resursus. Skaičiuojama, jog išmanusis įkrovimo tinklas vartotojams leidžia sutaupyti iki 70 proc. lėšų, palyginus su viešomis įkrovimo stotelėmis, o pastatus administruojančioms įmonėms – tvariau naudoti energiją ir mažinti CO2 emisijas.
