Kasmet Lietuvoje vis daugėja elektronikos atliekų: nuo išsikrovusių elementų iki šaldytuvų ar skalbimo mašinų. Tokios atliekos yra laikomos pavojingomis, todėl, siekiant tvaresnės ir darnesnės ateities, būtina pasirūpinti tinkamu jų atsikratymu ir perdirbimu. 
Kasmet Lietuvoje vis daugėja elektronikos atliekų: nuo išsikrovusių elementų iki šaldytuvų ar skalbimo mašinų. Tokios atliekos yra laikomos pavojingomis, todėl, siekiant tvaresnės ir darnesnės ateities, būtina pasirūpinti tinkamu jų atsikratymu ir perdirbimu. Gyventojams kovoti su elektronikos atliekomis padeda ir verslas – superka atliekas, gamina vis ilgaamžiškesnius buities prietaisus.
Asociatyvi „Shutterstock“ nuotr.
„Eurostat“ 2019 m. duomenys rodo, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka po beveik 6 kilogramus elektronikos atliekų. Vadinasi, kad vien Lietuvoje kasmet atlieka kiek daugiau nei 16 tūkst. tonų elektronikos, o perdirbama visoje Europoje tik apie 4 tūkst.
Sudarytos galimybės tinkamai atsikratyti elektronikos atliekomis
Seną buitinę techniką, elektros ir elektronikos prietaisus, baterijas draudžiama išmesti į buitinių atliekų konteinerius. Tokios atliekos irdamos į aplinką išskiria tokias kenksmingas medžiagas kaip sunkieji metalai, plastikas, švinas ar kadmis. Ekspertai komentuoja, kad tai gali pažeisti nervų sistemą, smegenis, sukelti lėtines ligas.
Smulkioms elektros ir elektronikos atliekoms išmesti yra specialūs krepšeliai parduotuvėse. Dauguma žino, kad ten galima palikti senas baterijas ar perdegusias lemputes, tačiau iš tiesų sąrašas nėra baigtinis – visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse galima atiduoti nebenaudojamą smulkią įrangą.
Lygiai taip pat yra sudarytos galimybės išmesti ir stambiagabarites atliekas. Lietuvoje iš viso veikia 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Bent po kelias galima rasti kiekvienoje apskrityje. Už atliekų išmetimą sumokėti nereikia, tačiau rekomenduojama prieš atvykstant paskambinti aikštelės darbuotojams.
Be to, kad nenaudojamais prietaisais būtų tinkamai pasirūpinta ir gyventojams būtų kuo mažiau rūpesčių dėl jų išgabenimo, nuo šių metų vasaros visoje Lietuvoje pradėjo veikti nemokama senos elektronikos ar buitinės technikos išvežimo paslauga „EPM Taksi“.
Elektronikos atliekas galima ir parduoti keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Į atliekų supirktuves pristačius nebenaudojamus įrenginius, yra sumokama už jų svorį. Pavyzdžiui, vienas kilogramas nešiojamojo kompiuterio svorio yra vertas 45 centų.
Perdirbti telefonai tampa medicinos įranga
Elektronikos atliekų perdirbimo procesas yra suskirstytas į kelis etapus. Pirmiausia, surinkimo punktuose atsiradę prietaisai, yra testuojami. Tuomet dar tinkami naudojimui įrenginiai yra suremontuojami ir padovanojami tiems, kuriems labiausiai reikia.
Po testavimo likusi technika yra išardoma ir išrūšiuojama, kadangi ją sudaro skirtingos medžiagos: plastiko, stiklo, metalo detalės. Išardytos detalės būna panaudojamos visiškai naujų produktų kūrimui. Pavyzdžiui, 2021 m. Tokijo olimpinių žaidynių medaliai buvo pagaminti iš 100 proc. perdirbtų elektronikos atliekų.
Gerąjį elektronikos atliekų perdirbimo pavyzdį rodo ir „Samsung“, „antram gyvenimui“ prikeldama senus „Galaxy“ sistemos telefonus. Jie tampa medicinos diagnostikos įranga – akių dugno kameromis, kurios teikia būtinas akių priežiūros paslaugas ten, kur sveikatos priežiūra yra sunkiau prieinama.
Didžiausios pasaulio kompanijos nuolat ieško būdų, kaip sumažinti elektronikos atliekų kiekį. Pavyzdžiui internetinės prekybos platforma „Amazon“, gaminanti elektroninių knygų skaitykles „Kindle“, kviečia klientus nemokamai grąžinti nebeveikiančius prietaisus – vartotojams nekainuoja siuntimo ir daikto utilizavimo paslaugos. Taip įmonė užtikrina, kad jos produkcija būtų tinkamai perdirbta.
Kaip pasirinkti ilgaamžius produktus?
Siekiant apsaugoti ne tik gamtą, bet ir savo piniginę ilgalaikėje perspektyvoje, patariama investuoti į ilgaamžę buitinę techniką. Įsigiję patvarų ir patikimą prietaisą, atsikratysite papildomų rūpesčių daugeliui metų.
Pirmiausia, patariama patikrinti, koks numatomas prietaiso veikimo laikas. Tai svarbu ir dėl to, nes buitinė technika daugeliui yra didelė investicija, todėl norisi, kad ji veiktų kuo įmanoma ilgiau. Jeigu nepavyksta rasti tokios informacijos, galima susisiekti su klientų aptarnavimo skyriumi.
Kitas ženklas, indikuojantis patikimumą – suteikiama garantija. Šiuolaikinės technologijų ir elektronikos prekių kompanijos daug investuoja į tyrimus ir bandymus, kad sukurtų kuo ilgaamžiškesnius produktus. Pavyzdžiui, viena didžiausių tokių kompanijų „Samsung“, per 25 metus itin ištobulino skaitmeninių keitiklių technologiją, t. y. esmines daugelio prietaisų dalis. Tai turi įtakos tiek prietaisų našumui ir energijos vartojimui, tiek jų ilgaamžiškumui. Patvirtinant skaitmeninio keitiklio patikimumą, jam suteikiama 20 metų garantija.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prietaiso efektyvumą. Jis įprastai yra žymimas raidėmis nuo A iki G – kuo arčiau abėcėlės pradžios yra raidė, tuo energija yra sunaudojama efektyviau. Šis kriterijus svarbus ne tik dėl prietaiso ilgaamžiškumo ir kokybės. Kuo mažiau energijos suvartojama, tuo mažiau eikvojami gamtos ištekliai ir mėnesio gale pasiekia mažesnė sąskaita už elektrą.
