Didžiųjų pasaulio šalių energetikos strategijos ir praktika akivaizdžiai įrodė, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra pagrindinė sąlyga skatinanti aplinką tausojančios energetikos plėtrą. Atsinaujinančios energijos šaltiniai ilgainiui pakeis iškastinį kurą, kuris šiandien išlieka pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu.
Didžiųjų pasaulio šalių energetikos strategijos ir praktika akivaizdžiai įrodė, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra pagrindinė sąlyga skatinanti aplinką tausojančios energetikos plėtrą. Atsinaujinančios energijos šaltiniai ilgainiui pakeis iškastinį kurą, kuris šiandien išlieka pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujoviški energijos sunaudojimo optimizavimo sprendimai
Analizuojant energijos suvartojimą, daugiau nei 60% suvartotos elektros energijos yra pagaminama būtent iš iškastinio kuro. „Huawei“ ekspertai prognozuoja, kad iki 2030 metų elektros energijos suvartojimo augimą lems transporto sektoriaus elektrifikacija, kur daugiau nei 50 % parduodamų transporto priemonių bus elektrinės. Šiuo metu elektrinių transporto priemonių gamyba sparčiai vystosi, o pardavimo apimtys ir toliau didėja. Ateityje šioje srityje bus diegiama begalė naujovių – numatyta, kad elektromobiliai suteiks geresnę vairavimo patirtį nei vidaus degimo variklius turintys analogai ne tik galios, nuvažiuojamo atstumo, bet ir saugumo požiūriu. Tai paspartins elektromobilių plitimą pasauliniu mastu. Siekiant užtikrinti optimalų elektromobilių energijos efektyvumo koeficientą, bus plačiai diegiamos pažangios priemonės ir skaitmeninės valdymo technologijos, kuriama ir nuolat tobulinama visa apimanti architektūra. Ji apims įkrovimą, vairavimo ypatumus, energijos tiekimą ir perdirbimą, šildymą, vėsinimą bei tvarumo principu pagrįstą energijos regeneravimą.
Išmanioji energetika ir statybos sektorius
Remiantis Jungtinių Tautų (JT) Aplinkosaugos programoje pateikiamais duomenimis, statybos sektoriuje sunaudojama maždaug trečdalis visos pasaulyje sunaudojamos energijos. Išsivysčiusiose šalyse ir regionuose, pvz., JAV ir Europoje, pastatai išmeta 40–50 % nuo žmogaus veiklos priklausančio anglies dvideginio. Vis labiau spartėjant urbanizacijai ir kylant gyvenimo lygiui, pastatai ir miestai taps daugiausia susirūpinimo keliančiais energijos naudotojais ir anglies dvideginio išmetimo šaltiniais.
Dėl energetikoje diegiamos elektronikos ir skaitmeninių technologijų konvergencijos integravimo išmanioji energetika tapo realybe. Ateityje bus statomi miestai, kuriuose integruotu būdu bus plėtojamos energijos gamybos, tinklų reguliavimo ir kaupimo sistemos.
Pastatai turės integruotas fotovoltinių baterijų generavimo, energijos kaupimo, nuolatinės srovės paskirstymo ir lankstaus elektros naudojimo sistemas. Emisijų lygio reguliavimą užtikrins ekologiškos vėdinimo, oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemos.
Žalioji energija iš vandens
Saulės energijos gamyba elektrinėse, esančiose ant vandens, gali būti efektyvesnė nei elektrinių sausumoje. „Huawei“ technologijos vaidina svarbų vaidmenį įrengiant šias plaukiojančias elektrines. Toks sprendimas padėtų miestams, kuriuose sunku įrengti saulės elektrines sausumoje ar ant pastatų. Kita vertus, didelių miestų centruose aktualus atstumo ir sąnaudų klausimas – elektrinių įrengimas toli nuo energijos naudojimo įrenginių lemia papildomas sąnaudas, todėl galimybė statyti saulės elektrines ant vandens gali būti efektyvus sprendimas, atveriantis žaliosios energijos gavimo perspektyvą. Taip pat hidroelektrinių (HE) rezervuarus pritaikius saulės elektrinėms, būtų galima padidinti HE našumą. Tačiau didžiausia įrenginių su saulės baterijomis pastatymo ant vandens nauda yra vėsinimo efektas. Atvėsintos baterijos pagamina žymiai daugiau energijos nei karštos, o vėsinimas vandeniu yra daug efektyvesnis nei oru.
