Nuo karo Ukrainoje pradžios įtampa tarp Rusijos ir Vakarų kaupiasi ne tik ant žemės, bet ir kosmose. JAV yra sulaukusi ne vienos kandžios pastabos dėl Tarptautinės kosminės stoties (TKS) iš Rusijos kosmoso agentūros „Rosscosmos“ buvusio generalinio direktoriaus, o šį pirmadienį agentūra su nauju vadovu priešakyje pristatė, kaip atrodys Rusijos kosminė stotis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) po Šaltojo karo tapo tarptautinio bendradarbiavimo simboliu. Tačiau panašu, kad nuo šiol Maskva ketina veikti savarankiškai.
Vasaros pradžioje „Roscosmos“ vadovu paskirtas J.Borisovas sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jog buvo priimtas sprendimas po 2024 metų pasitraukti iš TKS projekto ir sutelkti dėmesį į Rusijos orbitinės stoties kūrimą.
Rusijos nacionalinė kosmoso agentūra „Roscosmos“ praeitą pirmadienį pristatė planuojamos kosminės stoties, kurią Rusijos valstybinė žiniasklaida pavadino „ROSS“ (angl. Russian Orbital Service Station), modelį. Pristatymas vyko karinės pramonės parodoje „Armija-2022“, praneša „Reuters“.
Paskutinės gyvavimo akimirkos
1998 m. pradėjusi veikti TKS nuo 2000 m. lapkričio mėn. yra nepertraukiamai apgyvendinama astronautų. Rusija iš esmės yra didžiausia Jungtinių Valstijų partnerė kosmose, mat nors prie stoties veikimo prisideda Kanada, Japonija ir dar 11 Europos šalių, NASA ir „Roscosmos“ kartu valdo pagrindines TKS funkcijas.
JAV kosminei stočiai tiekia energiją, o Rusija yra atsakinga už varomąją jėgą ir tai, jog stotis nenukristų ant Žemės. Tai daroma prisišvartavusių erdvėlaivių „Progress“ pagalba, kurie periodiškai suteikia stočiai postūmį – taip TKS išsilaiko maždaug 400 km aukštyje.
Ankstesnis „Roscosmos“ vadovas D. Rogozinas, yra pareiškęs, kad be Rusijos dalyvavimo stotis gali nukristi ant nieko neįtariančios šalies.
Tiesa, panašu kad šis dešimtmetis legendinei kosminei stočiai – paskutinis. NASA siekia, kad TKS būtų eksplotuojama iki 2030 m., o po to nusileistų į Ramųjį vandenyną. Vietoje jos į kosmosą planuojama iškelti tris naujas stotis, kurios taip pat būtų naudojamos ir kosmoso turizmui.
NASA teigia dar negavusi oficialaus patvirtinimo apie planuojamą Rusijos pasitraukimą iš TKS projekto. Kaip rašo „The Guardians“, anksčiau manyta, kad Maskva dalyvaus iki 2028 m.
D. Rogozinas vasaros pradžioje sakė, kad Maskva derybose dėl galimo TKS darbo pratęsimo sutiktų dalyvauti tik tuo atveju, jeigu JAV atšauktų sankcijas Rusijos kosmoso pramonei. Tuo tarpu dabartinis „Roscosmos“ vadovas J.Borisovas teigė, kad agentūros sprendimas su politika nesusijęs.
„Politinio aspekto čia nėra, ir nemanau, kad turėtų būti, – sakė „Roscosmos“ vadovas. – Tarptautinė kosminė stotis praturtino mokslą žiniomis apie Žemę ir visatą, taip pat visus mus suvienijo. Tokie projektai turėtų būti atskirti nuo politikos. Man labai gaila, kad mūsų bendri kosmoso projektai, svarbūs visai žmonijai, įgyja politinį atspalvį. Tai neteisinga“, – sakė jis.
Tiesa, Rusija neišreiškė susidomėjimo prisijungti prie kitų šalių NASA vadovaujamoje programoje „Artemis“, kuria siekiama grąžinti žmones į Mėnulio paviršių.
Rusijos kosminė stotis
„Roscosmos“ įvardijo artėjantį TKS palikimą kaip progą Rusijos kosmonautams suteikti daugiau galimybių Žemės ir kosmoso tyrimuose.
Taip pat negailėta priekaištų dabartinei TKS būklei. Kai kuriems Rusijos TKS moduliams jau yra beveik 25 metai, nors jų projektinis tarnavimo laikas turėjo siekti 15 metų. Dėl to, anot „Roscosmos“, techninė priežiūra tampa didžiule problema.
Oficialiame pranešime teigiama, kad pirmajame etape pradės veikti keturių modulių kosminė stotis. Vėliau bus įrengti dar du moduliai ir aptarnavimo platforma. Užbaigus statybas, į „ROSS“ turėtų tilpti iki keturių kosmonautų ir reikalinga mokslinė įranga.
Nors kai kurių naujosios stoties dalių projektai jau parengti, kitų segmentų projektavimo darbai dar vyksta, rašo „Space“.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje teigiama, kad pirmąją pakopą planuojama paleisti 2025-2026 m. ir ne vėliau kaip 2030 m. Antrosios ir paskutinės pakopos paleidimas planuojamas 2030-2035 m.
Pagal dabartinį planą Rusijos kosminėje stotyje nebūtų nuolatinių žmonių, tačiau joje du kartus per metus ilgesnį laiką dirbtų personalas.
Planuojama, kad „ROSS“ veiks 400 km aukščio Saulės sinchroninėje orbitoje, kuri leis stebėti visą Žemės paviršių, ypač Arkties regioną. Ši orbita leis stočiai atlikti didelio dažnio Rusijos stebėjimus iš kosmoso.
D. Rogozinas yra užsiminęs, kad naujoji kosminė stotis prireikus galėtų būti naudojama kariniais tikslais.