Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.
Brangstant elektrai gyventojai ieško išeičių, viena jų – saulės elektrinė. Individualių būstų savininkai jas įsirengia dažniausiai ant namų stogų, o butų – nutolusiose saulės elektrinių parkuose. Saulės elektrinių specialistai skaičiuoja, kad šis elektros gamybos būdas padeda sutaupyti, tačiau visiškai atsijungti nuo bendro elektros tinklo esą finansiškai neapsimoka.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Ignitis“ produkto vadovė Indrė Baltušienė sakė, kad susidomėjimas saulės elektrinių įsirengimu ir noras tapti gaminančiais vartotojais šiemet yra rekordinis, ir viršijo bet kokias prognozes.
„Vien per pirmąjį metų ketvirtį pardavė tiek saulės elektrinių, kiek planavo per metus. Tai rodo ypatingą gyventojų aktyvumą prisidėti prie žaliosios energetikos.
Šiuo metu 1 kW galios saulės elektrinė nutolusiame saulės parke kainuoja nuo 1200 iki 1399 eurų, o metinė priežiūros kaina siekia 20–29 Eur/kW. Saulės elektrinės įrengimas ant namo stogo kainuoja nuo 970 iki 1200 eurų už 1 kW“, – skaičiavo įmonės atstovė.
Tiesa, girdime, kad rinkoje yra siūlančių įrengti saulės elektrines gerokai greičiau, tačiau matydami neeilinę paklausą, labai skeptiškai vertiname pasiūlymus su pažadais įrengti saulės elektrinę per 2–3 mėnesius, nes stebuklų nebūna“, – perspėjo įmonės atstovė.
„Ignitis“ skaičiavimais, pasinaudojus Europos Sąjungos teikiama parama, investicijos į saulės elektrinę atsiperka vos per maždaug 4–5 metus, o be paramos tokia elektrinė atsiperka per maždaug 6 metus.
Pasak I .Baltušienės, labai svarbu pasirinkti įmonę ir sudaryti sutartį dėl įrengimo.
„Savo ruožtu ieškome būdų, kaip didinti pajėgumus, kad kuo daugiau gyventojų galėtų įsirengti saulės elektrines ar įsigyti jas nutolusiuose saulės parkuose. Vertiname klientų pasitikėjimą mumis ir visus planuojančius kitąmet statyti ar įsigyti saulės elektrines, kviečiame neatidėlioti ir kreiptis jau dabar, nes rezervacijos priimamos jau 2023 metams.
Tiesa, girdime, kad rinkoje yra siūlančių įrengti saulės elektrines gerokai greičiau, tačiau matydami neeilinę paklausą, labai skeptiškai vertiname pasiūlymus su pažadais įrengti saulės elektrinę per 2–3 mėnesius, nes stebuklų nebūna“, – perspėjo įmonės atstovė.
Atsijungti nuo bendro tinklo per brangu
Įmonės „Nogrid“ B2C Pardavimų skyriaus vadovas, Deividas Dimša irgi pastebėjo, kad žmonių susidomėjimas atsinaujinančia energija jaučiamas jau kurį laiką. Tiesa, anot jo, žmonės saulės elektrinėmis domisi dėl skirtingų priežasčių.
„Vienus skatina siekis rinktis žalesnę energiją, o kitiems svarbi galimybė sutaupyti. Tad natūralu, kad besirenkant tiekėjus, kintant tarifams, visi nori sutaupyti ir susidomėjimas saulės elektrinėmis toliau auga.
Saulės elektrinių gali būti įvairių, tad ir kaina gali svyruoti. Jų kainos prasideda nuo 1 tūkst. eurų už 1 kW. O techninis elektrinės sumontavimas užtrunka vos dieną. Tačiau dažnai būna taip, kad tenka prisitaikyti prie valstybės paramos terminų ir montavimas prasideda tik gavus paramos patvirtinimą. O jei žmogus jau turi reikiamas sąlygas ir paramos jam nereikia, tuomet galime įgyvendinti projektą nuo pirmo susitikimo iki elektrinės įrengimo – vos per 4 savaites“, – sakė įmonės atstovas. ;
Pasak jo, įsirengus nuosavą elektrinę teoriškai įmanoma atsijungti nuo bendros elektros sistemos, tačiau praktiškai toks sprendimas yra per brangus.
„Taip yra todėl, kad saugoti pagamintai elektrai reikalinga atskira patalpa su baterijomis. Tokios baterijos, kurios talpa siekia 5 kWh, kainuoja nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Dar svarbu paskaičiuoti, kiek tokių baterijų prireiktų norint saugoti 10 tūkst. kWh. Todėl kol kas galima pasidžiaugti, kad šiuo metu baterijos yra ESO, kurioje galime kaupti pagamintą elektrą ir naudotis tuo už itin mažą pasaugojimo kainą“, – D. Dimša.
Už elektrą mokame brangiau nei švedai
Energetinių tyrimų instituto direktorius Tomas Janeliūnas džiaugiasi, kad gyventojai aktyviai ėmė statyti patys ir investuoti į nutolusias saulės elektrines.
„Tai yra labai gera žinia. Būtent taip galėsime spartinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir būti vis mažiau priklausomi nuo išorės tiekėjų.
Tiesa, visiškai atsijungti nuo elektros tinklų ir tiekėjų yra labai sudėtinga – tam reikia didelių investicijų į elektros kaupiklius (didelės apimties akumuliatorius), vienodos įtampos palaikymo instrumentu, to paprastai vienas namas ar namų ūkis nelabai gali užtikrinti. Todėl net ir turintys galingas saulės elektrines ant savo namų stogo ar šalia namų, paprastai naudojasi tinklo perdavimo, elektros pasaugojimo ir tinklo stabilizavimo paslaugomis“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.
Jis pastebėjo, kad už elektrą mokame daugiau nei švedai, iš kur elektrą ir importuojame.
„Tai lemia keletas priežasčių. Patys pagaminame per mažai elektros. Lietuvoje, net ir palankiomis oro sąlygomis, pagaminama tik apie 30–35 proc. suvartojamos elektros. Todėl jau ne vienerius metus Lietuva importuoja apie 65–75 proc. visos reikalingos elektros energijos.
O Lietuvos importo galimybės yra apribotos, neturime pakankamai jungčių su potencialiais elektros tiekėjais. 700 MW jungtis su Švedija yra pagrindinis importo kanalas. Per Latviją gauname elektrą iš Estijos/Suomijos, tačiau Latvija taip pat yra elektros importuotoja, todėl dalijasi su Lietuva tuo pačiu elektros kiekiu, kurį galima gauti iš Švedijos ir Estijos/Suomijos“, – komentavo T. Janeliūnas.
Pasak jo, iki gegužės mėnesio Lietuva importuodavo elektrą iš Kaliningrado srities (apie 200 MW galios), o Latvija – iš Rusijos/Baltarusijos pusės.
„Tačiau nuo gegužės mėnesio dėl sankcijų Rusijos bankams sutriko atsiskaitymas tarp NordPool biržos ir Rusijos energetikos bendrovių. Todėl šiuo metu elektros pirkimas iš trečiųjų šalių – Rusijos/Baltarusijos nebevyksta. Tradiciškai, iki 2021 m. Lietuva gaudavo apie 20 proc. elektros energijos iš Kaliningrado ir Baltarusijos/Rusijos“, – aiškino energetikos specialistas.
20 tūkst. gyventojų patys gamina elektrą
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikino, kad sulaukia itin daug prašymų išduoti technines sąlygas nuosavų elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.
Per pirmą šių metų pusmetį gauta daugiau nei 22 tūkst. arba 183 proc. daugiau prašymų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Siekiame įgalinti žaliosios energetikos proveržį ir nuoširdžiai džiaugiamės dideliu gyventojų susidomėjimu tapti gaminančias vartotojais. Todėl dedame visas įmanomas pastangas, kad reikiamas technines sąlygas galėtume parengti ir pateikti kaip tik įmanoma greičiau. Sustiprinome darbuotojų pajėgas, tačiau prašome visų kantrybės ir supratingumo“, – teigė ESO Tinklų plėtros vadovas Ovidijus Martinonis.
Pasak ESO atstovo, natūralu, kad žmogiškieji resursai nėra pritaikyti tokiai didelei paraiškų bangai, tačiau jei atsakymo į pateiktą paraišką gyventojas negauna per keletą dienų, nerimauti nėra ko – visi prašymai techninėms sąlygoms bus atidžiai išnagrinėti.
Dėl naujo valstybės kvietimo teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms gauti šiuo metu smarkiai padidėjo pateiktų paraiškų skaičius, todėl gaminančio vartotojo ir kitų klientų prijungimų sąlygų parengimas gali užtrukti iki 40 kalendorinių dienų
ESO duomenimis, Lietuvoje savo elektrą gamina jau daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, iš kurių nutolusių gaminančių vartotojų skaičius sudaro jau daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.
