Remiantis statistika, atskirose lokacijose netaisyklinga laikysena ir ortopediniai judėjimo negalavimai nustatomi net iki 80 proc. Lietuvos nepilnamečių. Todėl būtent jiems itin svarbu apsilankyti pas specialistus intensyviuoju stuburo augimo laikotarpiu: mergaitėms – 4–6 ir 11–14 metų, berniukams – 6–8 ir 13–16 metų. Šio amžiaus vaikus rekomenduojama tikrinti net 2–3 kartus per metus, jei norima išvengti rimtų sveikatos problemų ir galimų vystymosi sutrikimų. Kito amžiaus atžalas tėvai pas medikus turėtų nuvesti pasitikrinti ne rečiau kaip kartą per metus.
Šalyje jau atsirado galimybė nepilnamečių ir suaugusiųjų judėjimo problemų sprendimui pasitelkti 3D biomechaninius tyrimus, kurie užtikrina, kad per trumpiausiai įmanomą laiką, eliminuojant žmogiškąsias klaidas, gaunama informacija, reikalinga tiksliai diagnozei nustatyti. Pagal gautus tyrimo rezultatus medikai sudaro individualius reabilitacijų ar treniruočių planus.
Vaikų ortopedo traumatologo Saido Žukausko teigimu, kompiuterinės trimatės analizės didžiausias privalumas tas, jog žmogus vertinimas judesyje, o technologija leidžia kiekvienam pritaikyti asmeninę pagalbą.
„Funkciniai instrumentiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė eisenos analizė, dinaminė elektroneuromiografija bei padobarografija indikuotinos plačiai ortopedinei pacientų grupei – nuo neuroortopedinėmis ligomis sergančiųjų, atsižvelgiant į jų funkcinį aktyvumą, iki turinčių pėdos patologiją, ašines kojų deformacijas ir panašiai. Taip pat tai didelė pagalba, ieškant sąnarių, klubų, kelių, čiurnų pažeidžiamumo priežasčių, plačiai pritaikoma sporto ortopedijoje. Šie tyrimai dar naudingi, parenkant ortopedinius reikmenis bei sudarant reabilitacines programas“, – sako S. Žukauskas.
KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijos vadovas Aurelijus Domeika teigia, jog užsienyje tokie tyrimai yra žinomi labai gerai ir plačiai paplitę. Tad emigrantų šeimos, grįžusios į Lietuvą, kreipiasi, kad jų vaikai būtų patikrinti, nes kitose šalyse paslauga sunkiai prieinama. Be to, mažiesiems pacientams 3D biomechaninis testavimas labai naudingas, siekiant nustatyti sveikatos sutrikimus, kuriems įtaką padarė dėl koronaviruso pandemijos apribotas judėjimas.
„Dažniausiai dėl tyrimo kreipiasi pacientai, kuriems yra sudėtinga diagnozuoti sveikatos sutrikimus, neatliekat judesio vertinimo. Taip pat tie, kas patiria judamojo aparato skausmus, negalavimus ir neranda priežasties. Šis testavimas labai naudingas profesionaliame sporte, padeda pažinti savo kūną, silpnas ir tobulintinas jo vietas, išvengti traumų ar pagerinti sportinius pasiekimus. Pagrindinis šio tyrimo išskirtinumas iš kitų – jis leidžia vertinti žmogų, kai jis juda. Skausmai ir negalavimai taip pat pasireiškia daugiau ne ramybės būsenoje, o judesyje. Dažnai pasitaiko, kad gydytojai neranda negalavimo priežasčių, o ištyrus biomechaniškai nesunkiai nustatome problemas. Tada jau specialistai gali sudaryti individualius reabilitacijos planus ir po kurio laiko įvertinti, kaip pasikeitė situacija, ar reikia tęsti atstatymo programą, o galbūt jau reikia stiprinti kitas raumenų grupes.
Kitas momentas – jei skauda kojas, galūnes, problema gali būti ne jose, o viršutinėje kūno dalyje. Žmogus vientisas organizmas, todėl reikia žiūrėti kompleksiškai. Tyrimas nuskaito visą kūną, tiksliai nustato kiekvieną žmogaus segmentą ir jo būklę, simetriškumą, suteikia vertingos informacijos“, – pasakoja A. Domeika.
Netaisyklingos laikysenos priežastys
Netaisyklingos laikysenos priežastys – pačios įvairiausios: silpnas liemens raumenų korsetas; netaisyklinga asimetrinė poza, ilgai sėdint mokyklos suole ir ruošiant namų darbus; netaisyklinga eisena, netinkamai parinkta sporto šaka ir kt. Laiku neišsprendus problemų, pasekmės gali išlikti visam gyvenimui. Kad vaikas vystytųsi taisyklingai, svarbu nuo mažens tolygiai ir darniai stiprinti jo visą organizmą.
Švedijos mokslininkų sukurta Qualisys 3D vaizdo matavimo ir analizės sistemą ne tik padeda atlikti eisenos korekciją, sumažina judėjimo disbalansą, užtikrina tolygią sąnarių apkrovą, bet leidžia pasirūpinti laikysenos ir eisenos nukrypimų prevencija. Jei laikysena taisyklinga, taisyklingoje padėtyje išlieka ir vidaus organai: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis, žarnynas, užtikrinama normali jų veikla. Esant krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, spaudžiami vidaus organai, apsunkinama jų veikla, todėl gali kilti įvairių negalavimų.
„Svarbu žinoti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia žmogų analizuoti funkciniame lygyje, ne tik statiniame. Biomechaninius tyrimus pacientai priima dažniausiai su didžiuliu susidomėjimu, ypač vaikai. Tai juos įtraukia. Vieni išeina su šypsena, kiti susimastę – ir tėvai, ir vaikai. Gauti atsakymai yra interpretuojami individualiai. Tam tikrose tyrimo vertinimo vietose laikas sustoja, vyksta analizė. Žvelgiama į kiekį parametrų, kuriais remiantis atsakoma į suformuotus klausimus, uždavinius. Visa tai aptariama su pacientais, tėvais“, – teigia S. Žukauskas.
Aktualu ir mėgėjiškai sportuojantiems
Paplitusi nuomonė, kad bet koks judėjimas ar sportinė veikla teigiamai veikia žmogaus organizmą ir stiprina sveikatą. Tačiau dažnu atveju būna gerai išvystytos vos kelios fizinės savybės, o stuburas ir su juo susiję organai – raiščiai, raumenys, kremzlinis audinys – pažeisti. Todėl labai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams sportą derinti su individualiais sveikatos stiprinimo pratimais.
Specialistų duomenimis su diskomfortu, kurio priežasčių nepavyksta išsiaiškinti patiems, susiduria maždaug 80 proc. bėgikų – tiek mėgėjų, tiek profesionalų.
„Pasaulinė tendencija – trys ketvirtadaliai gyventojų turi per mažą fizinį aktyvumą arba gerai yra išvystę tik tam tikras raumenų grupes. Dažnai biuro darbuotojai praleidžia daug laiko sėdimame darbe, o paskui staiga išbėga į maratoną. Tai žinoma – didelė klaida, nes kūnas nėra paruoštas. Ne paslaptis, jog skausmai ir negalavimai taip pat pasireiškia daugiau ne ramybės būsenoje, o judesyje. Dėl to ir turime atvejų, kai gydytojai neranda negalavimo priežasties, o ištyrus biomechaniškai problemos tampa akivaizdžios“, – dėsto A. Domeika.
„Bėgimo analizė apima tam tikrus aspektus: batų ir pėdų sąveika, bėgimo technikos gerinimą, nustatoma, ar tinkamas stilius, kokios ir kur perkrovos, taip pat problemos identifikuojamos ir pačio bėgimo metu. Šiems klausimams išspręsti naudojamos skirtingos testavimo sistemos, tačiau bemarkerinis (be žymeklių) 3D judesio vertinimas yra naujovė, kuri ateityje turėtų suteikti daug įdomios informacijos apie minėtus aspektus. Tai svarbu norint pradėti bėgti teisingai bei tobulinti savo bėgimo techniką ir siekti užsibrėžtų rezultatų“, – tvirtina S. Žukauskas.
3D biomechaniniai tyrimai kineziterapeutams ir kitiems medikams ženkliai palengvina darbą, nes pateikia išsamią informaciją, kuri itin vertinga progreso sekimui. Ataskaita galima ir video formatu, pagal kurią net ir treneriai gali stebėti žmogaus organizmo būklės tendencijas.