Panevėžyje trejus metus veikia pavyzdinis Robotikos centras „RoboLabas“. Čia tiksliuosius mokslus mėgstantys ir mylintys vaikai kuria, dalinasi patirtimi, išbando sukonstruotus robotus, juos tobulina ir susiranda naujų draugų. LRT RADIJO kalbinti jaunieji robotų kūrėjai neslepia, kad jei galėtų, iš šio centro visai neišeitų.
Panevėžyje trejus metus veikia pavyzdinis Robotikos centras „RoboLabas“. Čia tiksliuosius mokslus mėgstantys ir mylintys vaikai kuria, dalinasi patirtimi, išbando sukonstruotus robotus, juos tobulina ir susiranda naujų draugų. LRT RADIJO kalbinti jaunieji robotų kūrėjai neslepia, kad jei galėtų, iš šio centro visai neišeitų.
Robotikos centrą penktajame pagal dydį šalies mieste kasmet po pamokų mokyklose lanko apie 300 vaikų. Vienas tokių – 14-metis Augustas Pažemys. Gabus moksleivis jau programuoja ir kuria robotus. „Aš pasakysiu tik tiek, kad mes tiek, kiek galime žinoti, mes nieko nežinome. Čia tokia plati sfera… Ir aš jaučiuosi dar nieko neišmokęs“, – prisipažįsta panevėžiškis, neslepiantis ypatingo susidomėjimo robotika.
A. Pažemys, laidos vedėjas E. Kubilius ir I. Cimnolonskas / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Kitas Robotikos centro auklėtinis, taip pat 14-metis, Ignas Cimnolonskas, taip pat ir programuoja, ir kuria robotus. Paauglys nesikuklindamas teigia, kad kai kuriose robotikos srityse centro auklėtiniai jau pranoksta mokytoją.
Ignui pritaria ir mokytoja Klaudija Pelanytė. Pasak jos, šioje srityje viskas taip greitai keičiasi, jog pačiai tenka nuolat mokytis, o kartais – ir iš pačių vaikų. „Ateina moksleiviai, kurie kartais žino net daugiau ir gali kai ko pamokyti mokytojus, – tikina mokytoja metodininkė K. Pelanytė. – Taip, sunku suspėti su technologijomis, nes jos nuolat keičiasi.“
Ir Augustas, ir Ignas pasakoja, kad Robotikos centre jiems labai patinka – jei galėtų, čia praleistų ištisas paras. „Mes čia atradome savo hobį ir mums tiesiog labai įdomu dirbti, – tikina pašnekovai. – Mes čia atrandame vis kažką naujo, bendraujame kartu ir konstruojame robotus, programuojame juos. Čia daug yra įrangos, tad tikrai daug veiklos galima surasti.“
Ant stalo paliktų mikroschemų, laidų ir baterijos derinys iš tiesų yra naujai kuriamas A. Pažemio robotas. „Tai mano nebaigtas robotas. Jo paskirtis yra išstumti priešininką iš ringo, – pasakoja vaikinas. – Tam yra naudojami trys sensoriai, kurie infrarediniu būdu mato atstumą iki tam tikro objekto, kas ringe būtu vadinama priešininku.“
Panašų robotą yra kūręs ir Ignas. Pasak pašnekovo, jo kurtą robotą galima valdyti valdymo pultu. „Žaidimo metu tu pats valdai robotą. O štai Augusto robotas pats save valdo pagal kodą, kurį jam suprogramuoji. Tokiu būdu jis orientuojasi“, – kūrinių skirtumus dėsto I. Cimnolonskas.
Abu jaunuoliai pripažįsta – jie tokie dideli robotikos entuziastai, kad kartais negaili ir savo pinigų kai kurioms detalėms nusipirkti. „Pakankamai dažnai „RoboLabas“ nuperka kažkokių dalių, kai jų reikia, bet, sakykime, nuspręsiu aš daryti kažkokį tai robotą ir man reikės tam tikros dalies. Tai tos dalies man gali tekti laukti mėnesius, kol įvyks pirkimas, ji bus nupirkta ir pristatyta – viskas turi būti formaliai, – dėsto Ignas. – Kartais nesinori laukti tų mėnesių ir tiesiog pats perki tą detalę šiandien.“
Panevėžio moksleivių sukurti robotai ir jų detalės / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
O štai Augustas prisipažįsta, kad dažniau nei Ignas papurto savo kišenes norimoms detalėms įsigyti. „Iš užsienio internetinių puslapių „RoboLabas“ dar kol kas negali užsakinėti prekių. Dėl to, Lietuvoje, tarkime, sensorius kainuoja 15 eurų, o Lenkijoje – po 4-5 eurus. Paprasčiau pačiam užsisakyti, sulaukti, turėti, nei kai reikia čia eiti, prašyti, iš draugų skolintis. Pats užsisakai – ir ramu“, – tikina Augustas.
Evelina kuria robotus, kurie, pačios merginos užprogramuoti, gali šokti ir visaip kitaip judėti. Kompiuteryje nuspaudus tam tikrą funkciją, pasigirsta muzika ir robotai pradeda šokti. 12-metė sako robotikos būrelį lankanti antrus metus.
„Per savaitę čia ateinu 2-3 kartus. Vis kažką naujo čia sužinau, niekada nebūna nuobodu, – tvirtina Evelina, ateityje norinti tapti dizainere. – Taip pat čia dirba geri mokytojai, o ir naujų draugų atrasti galima.“
Akvilė bananais valdo daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“ / E. Kubiliaus / LRT nuotr.
Ant kito stalo – kompiuteris, gausybė laidų ir... keturi bananai. Dar viena robotikos centro auklėtinė Akvilė skuba viską paaiškinti. „Čia yra valdymo pultai. Bananai yra tų valdymo pultų dalis. Bananais galima valdyti judesius, šokį, ėjimą atgal“, – pasakoja Akvilė, bananais valdanti daugeliui gerai žinomą personažą „Super Mario“.
Natūralu, kad Robotikos centre daugiausia buriasi vadinamieji tiksliukai – moksleiviai, puikiai susidorojantys su tiksliais mokslais. Vaikai tvirtina, kad juos šių metų prasti matematikos egzamino rezultatai tiesiog sujaudino.
„Aš manau, kad čia labiau vaikų kaltė. Jie mažiau deda prioriteto į mokslus ir į matematiką. Kažkaip jaunimui atrodo, kad matematika labai nereikalingas dalykas. Nemato didelės prasmės“, – konstatuoja I. Cimnolonskas.
Visas reportažas apie Panevėžyje veikiantį Robotikos centrą moksleiviams – radijo įraše. Parengė Vismantas Žuklevičius.
