Automobilių ergonomikos srityje pastaraisiais metais įsivyravo dvi labai skirtingos nuomonės. Dauguma gamintojų linkę įrangos valdymą perkelti į jutiklinius ekranus ir tokiu pat principu veikiančius mažesnius paviršius, o kiti grąžina į saloną fizinius mygtukus. Nors iškilūs mygtukai atrodo kiek senamadiškai, juos patogiau naudoti, o tai, pasak specialistų, didina eismo saugumą.
Automobilių ergonomikos srityje pastaraisiais metais įsivyravo dvi labai skirtingos nuomonės. Dauguma gamintojų linkę įrangos valdymą perkelti į jutiklinius ekranus ir tokiu pat principu veikiančius mažesnius paviršius, o kiti grąžina į saloną fizinius mygtukus. Nors iškilūs mygtukai atrodo kiek senamadiškai, juos patogiau naudoti, o tai, pasak specialistų, didina eismo saugumą.
Senesnio automobilio prietaisų konsolė („Shutterstock“ nuotr.)
Pirmasis serijinės gamybos automobilio jutiklinis ekranas debiutavo dar 1986 metais pristatytame „Buick Riviera“ modelyje. Nepraėjus nė ketveriems metams, ekrano buvo atsisakyta, tačiau ne todėl, kad senoji katodinio spindulių vamzdžio technologija (CRT) tam nelabai tiko. Sprendimą lėmė nepalankūs klientų atsiliepimai – vairuotojai skundėsi, kad toks ekranas juos blaško, o įrangos valdymas reikalauja papildomų pastangų.
Technologijos tobulėjo, bet pavojus išliko
Nuo to laiko jutikliniai ekranai sparčiai išplito visuose segmentuose ir per juos valdoma vis daugiau įrangos, tačiau pastaraisiais metais pastebima ir priešinga tendencija. Gamintojai grąžina svarbiausioms funkcijoms valdyti skirtus fizinius mygtukus.
Ryžtingų veiksmų šioje srityje ėmėsi įmonė „Mazda“. Atlikusi tyrimus ji nustatė, kad ieškodamas reikiamos eilutės jutikliniame ekrane vairuotojas pernelyg daug laiko praleidžia nežiūrėdamas į kelią.
Eismo saugumas – viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių naujos kartos „Mazda3“ hečbeko centrinis ekranas nėra jutiklinis. Svarbiausiai įrangai, įskaitant garso sistemą, klimato kontrolę, sėdynių ir langų šildymą, šiame ir kituose Japonijos gamintojos modeliuose numatyti atskiri mygtukai.
Susirūpinimas eismo saugumu šiuo atveju yra visiškai pagrįstas. Tai patvirtino ir 2020-aisiais Vokietijoje užfiksuotas eismo įvykis, kuomet bandydamas jutikliniame ekrane pakeisti valytuvų parinktis „Tesla Model 3“ vairuotojas nesuvaldė automobilio ir pateko į avariją.
„Model 3“ ir „Model Y“ elektromobiliuose valytuvai aktyvuojami spustelėjus mygtuką ant šalia vairo esančios svirtelės ir išsikviečiant pagrindiniame ekrane atskirą meniu. Po eismo įvykio Vokietijoje toks valytuvų valdymo būdas buvo uždraustas.
Apčiuopiamus mygtukus pirštai randa patys
„Verslo žinių“ logistikos ir transporto korespondento Lino Butkaus vertinimu, automobilių įrangos valdymo perkėlimą į jutiklinius ekranus lėmė keletas priežasčių. Viena iš jų – naujas galimybes suteikiantis tokios technologijos universalumas. Taip pat ne mažiau svarbi gamintojams buvo ir galimybė sutaupyti.
„Kiekvienas fizinis mygtukas kainuoja, prie jo reikia atvesti laidus, numatyti visą veikimą – tai ganėtinai sudėtingas įrengimas. Tuo metu per vieną jutiklinį ekraną gali būti valdomos įvairios automobilio funkcijos. Skaitmeninių mygtukų tokiame ekrane gali užprogramuoti kiek nori ir kokių tik reikia. Pasinaudodami dar ir tuo, kad tai tapo madinga, gamintojai galėjo nemenkai sutaupyti“, – apie ekonominį aspektą kalba žurnalistas.
Perkelti visą įrangos valdymą į jutiklinius ekranus, anot L. Butkaus, nėra geras sprendimas. Jo manymu, valdant automobilį rasti jutiklinį mygtuką visuomet gerokai sudėtingiau nei įprastą fizinį. Apčiuopiami mygtukai leido vairuotojams lengvai įprasti prie turimo automobilio valdymo.
„Kurį laiką pavairavęs tą patį automobilį galėdavai žinoti, kur kas yra. Tuomet net ir visiškoje tamsoje tiesiog perbrauki ranka, pirštai užkliūva už kyšančio mygtuko ir belieka tik paspausti. Taip pat visuomet žinai, kad tikrai paspaudei mygtuką, ar pasukai rankenėlę“, – apie didžiausius privalumus kalba pašnekovas.
Suteikia keletą skirtingų funkcijų
Išmanusis įrangos valdymas visa tai pakeitė. L. Butkaus teigimu, ieškant mygtuko jutikliniame ekrane tenka nukreipti akis nuo kelio, rasti, kur jis yra, tačiau ir tuo viskas nesibaigia. Dar svarbu ganėtinai tiksliai besti pirštu būtent į tą vietą, nes priešingu atveju nieko neįvyks arba įsijungs visai ne ta funkcija, kurios reikia.
Ant vairo montuojamų naujos kartos jutiklinių mygtukų galimybės, žurnalisto vertinimu, yra didesnės nei fizinių, tačiau norint patogiai juos naudoti reikalingi specifiniai įgūdžiai. L. Butkus šmaikštauja, kad išmokti naudotis tokia technologija gali užtrukti, nes tai – atskiras mokslas.
„Kažkokią funkciją gali įjungti tiesiog netyčia perbraukęs pirštu. Ir atvirkščiai – kai nori kažką įjungti, tą padaryti nebūtinai pavyks: gali būti, kad jutiklinį mygtuką paspaudei pernelyg stipriai, per silpnai ar ne toje vietoje, kurioje reikėjo. Privalai uždėti pirštą tiksliai ten, kur numatyta, ir uždengti visą zoną. Tada galbūt suveiks. Su apčiuopiamu mygtuku viskas būtų aišku ir paprasta“, – komentuoja pašnekovas.
Montuojant fizinius mygtukus kyla rizika pernelyg apkrauti prietaisų skydelį ir centrinę konsolę, tačiau juos paliekantys gamintojai dabar šią problemą sprendžia suteikdami vienam valdikliui keletą intuityviai juntamų funkcijų.
Greitai pasukus „Mazda“ garso sistemos valdymo ratuką į vieną ar kitą pusę, galima peršokti pirmyn ar atgal keletą dainų. Ilgiau palaikius pasuktą tą patį ratuką, persukama tuo metu grojanti daina. Spustelėjus ratuką į vidų, nutildomas multimedijos garsas, o palaikius ilgėliau – išjungiamas ir ekranas.
Geri sprendimai nesensta
Apčiuopiamų mygtukų savo automobiliuose neatsisako ir „Toyota“. Fiziniais mygtukais valdoma ir svarbiausia naujos kartos bZ4X elektromobilio įranga.
„Peugeot“ bendrovė nuo 2016 metų pristatytuose modeliuose klimato kontrolės valdymo sistemą buvo perkėlusi į jutiklinį ekraną, tačiau naujos kartos 308 hečbeko centrinėje konsolėje vėl įrengti mygtukai. Mažesniuose miesto modeliuose panašius sprendimus taiko ir „Audi“.
L. Butkus priduria, kad nors grįžimas prie fizinių mygtukų nėra vyraujanti tendencija, į tai dėmesį jau atkreipė ir kiti gamintojai. Žurnalisto nuomone, norint patogiai valdyti, reikalingi bent jau klimato kontrolės, garso sistemos, sėdynių ir langų šildymo mygtukai.
„Nemanau, jog tai senamadiškas dalykas. Patogaus valdymo kriterijai yra labai aiškūs – reikia įvertinti, ar lengva rasti mygtukus, juos paspausti ir suprasti, ar viskas tikrai suveikė“, – reziumuoja pašnekovas.
