Po 14 metų Šveicarijoje pagaliau pradėjo veikti naujoji hidroakumuliacinė elektrinė. Tikimasi, kad ji taps vienu iš pagrindinių atsinaujinančios energijos šaltinių Europoje bei stabilizuos elektros energijos tiekimą.
Po 14 metų Šveicarijoje pagaliau pradėjo veikti naujoji hidroakumuliacinė elektrinė. Tikimasi, kad ji taps vienu iš pagrindinių atsinaujinančios energijos šaltinių Europoje bei stabilizuos elektros energijos tiekimą.
Hidroelektrinė Šveicarijoje / Nant de Drance
Šveicarijai 2 mlrd. eurų kainavusi „Nant de Drance“ hidroakumuliacinė elektrinė (angl. Pumped-storage hydroelectricity) po užtrukusių statybų pagaliau pradėjo veikti, praneša „Euronews“.
Hidroelektrinė, įrengta Šveicarijos Alpėse, Valo kantone. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, ji galės sukaupti elektros energiją, prilygstančią 400 000 elektromobilių akumuliatorių.
Jėgainėje yra šešios siurblių turbinos, o bendra jos galia – 900 MW, t. y. tiek, kad jos pakaktų aprūpinti 900 tūkst. namų.
Dėl didelių logistinių ir inžinerinių iššūkių statybos procesas užsitęsė iki 14 metų, o jam užbaigti prireikė virš 400 darbuotojų. Norint įrengti elektrinę, taip pat reikėjo iškasti 18 km ilgio tunelius Alpėse.
Kaip tai veikia?
Hidroakumuliacinė elektrinė – hidroelektrinė, kuri kitų elektrinių energiją verčia vandens potencine energija, o šią – vėl elektros energija. Svarbios šios elektrinės struktūros dalys yra prie jos pastato skirtingame aukštyje įrengti ir tarpusavyje vamzdžiais sujungti du vandens tvenkiniai.
Joje galima kaupti perteklinę elektros energiją, pumpuojant vandenį iš žemesnio baseino į aukštesnį baseiną, taip veiksmingai „įkraunant“ bateriją.
Hidroakumuliatoriai taip pat ypač naudingi kaupiant perteklinę energiją, gaunamą iš nepastovių energijos šaltinių, tokių kaip vėjas, saulė ir branduolinė energija, 15min pasakojo Lietuvos energijos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. Energijos pertekliaus metu energija perpumpuojama į viršutinį baseiną ir gali būti išleidžiama energijai gaminti didelės paklausos laikotarpiais.
Kaip pasakojo V. Poderys, tokio tipo hidroelektrinės kartais vaizdžiai vadinamos Vakarų Europos „vandens baterijomis“.
„Šveicarijos padėtis Vakarų Europos elektros sistemoje yra ypatinga – ji yra viduryje didelių elektros energijos sistemų. Ir ji yra kalnų šalis, tad gali turėti tas elektrines, kurios pumpuoja vandenį į viršų ir esant reikalui tą vandenį paleidžia iš baseino“, – komentavo V. Poderys.
Nors ši koncepcija gali skambėti itin moderniai, Šveicarijoje ji naudojama jau šimtmečius. JAV taip pat naudoja šį metodą jau beveik šimtmetį, o Kinija neseniai nusprendė iki 2025 m. pastatyti savo 270 GW hidroakumuliacinę elektrinę.
Stabilizuos energijos tiekimą
V. Poderio teigimu, šis naujas projektas yra ypatingas tuo, kad, be savo pajėgumų kaupti ir generuoti didelius kiekius energijos, atliks svarbų vaidmenį stabilizuojant elektros energijos tiekimą Šveicarijoje ir Europoje.
„Dabar pagreitinta tvarka randasi saulės ir vėjo elektrinių, kurios nuolat negamina energijos. Kai daug saulės ir daug vėjo, yra energijos perteklius, tad tokios elektrinės pumpuodamos vandenį į viršų perteklių sugeria, kai saulės ir vėjo nėra – paleidžia vandenį ir deficitą kompensuoja. Tai padeda balansuoti tinklą, – pasakojo energetikas. – Bendra prasme [ji] mažins kainą, nes optimizuos elektros generacijos įrenginių dalyvavimą sistemoje, taip pat sistemiškai sumažins sąnaudas.“
Tiesa, ekspertas pastebi, kad Lietuva didelio poveikio nepajaus. Tiesa, taip yra dėl to, kad šalyje turime ne ką prastesnę Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
„Mūsų [hidroelektrinė] yra tokia pat vertinga ir gera. Ir savo apimtimi, ir baseino dydžiu labai panaši“, – teigė V. Poderys.
