Elektrinių paspirtukų paklausa ir pasiūla kasmet didėja, o tai sukuria naujų – patikimumo – iššūkių. Priešgaisrinės tarnybos per šiuos metus jau registravo keturis savaiminius šių transporto priemonių užsidegimų atvejus. Maža to, gaisro metu nukenčia ne tik pati elektrinė transporto priemonė, bet ir aplinkui esantis turtas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Ir nors minėtas skaičius nėra didelis, tačiau ekspertams jis kelia pagrįstą nerimą – mat anksčiau tokių atvejų praktiškai nepasitaikydavo.
Šiemet – jau keturi gaisro atvejai
Jei praėjusiais metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis buvo fiksuotas vos vienas elektrinio paspirtuko gaisro atvejis, tai šiemet paspirtukai degė Druskinininkuose, Vilniuje, Palangoje.
Liepos viduryje dėl įkraunamo paspirtuko gaisras kilo Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame bendrabutyje. Kovo mėnesį Palangoje esančiuose poilsio nameliuose buvo užsidegę įkraunami paspirtukai, o birželio pabaigoje Vilniuje užsidegė važiuojantis elektrinis paspirtukas. Dar vienas paspirtukas šį mėnesį užsidegė ir Druskininkuose.
Ir tai – tik dalis atvejų, nes ne visada gyventojai apie tai praneša, ypač, kai žala padaryta tik elektriniam paspirtukui.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas Tomaš Veliseičik pažymi, kad dažniausiai tokį gaisrą gali lemti elektros instaliacijos arba ličio baterijos sutrikimas.
„Ličio baterijos degimas yra specifinis, todėl pirmiausiai iš baterijos skverbsis daug baltų dūmų, o po kurio laiko užsidegs ir pati baterija. Tada gaisras tampa panašus į degių dujų, besiveržiančių iš angos, gaisrą. Pačios baterijos degimo trukmė priklauso nuo baterijos dydžio ir aktyvių gesinimo veiksmų“, – pasakoja specialistas.
Tačiau gesinti degantį paspirtuką nėra paprasta – elektronika ir baterijų celės yra po korpusu ir jas greitai atverti yra sudėtinga.
Geriausias sprendimas, pasak specialisto, tokį gaisro židinį gesinti gausiu vandens kiekiu, kuo greičiau atšaldant ličio baterijas. Jei paspirtukas gaisro metu yra įkraunamas, pradžioje reikia jį išjungti iš elektros tinklo.
Gaisrų gali būti gerokai daugiau
Vieno Vilniuje įsikūrusio elektrinių paspirtukų serviso specialistas sako, kad užsidegusių paspirtukų gali būti gerokai daugiau, nei nurodoma oficialioje statistikoje.
„Gaisro atvejų skaičių reikėtų dauginti kokius dešimt kartų, nes ne visais atvejais gyventojai kviečia tarnybas – kartais pamato aprūkusią transporto priemonę, apsivalo ir gyvena toliau“, – telefoninio pokalbio metu pasakojo specialistas.
Jis pažymi, kad kokybiškesni paspirtukai turi aktyvias balansavimo plokštes, kurios padeda apsaugoti baterijų celes nuo įkaitimo. Taip pat juose įdiegtos pažangios technologijos, kurios, celėms pradėjus kaisti, jas atjungia.
„Žinoma, prieš įsigyjant daiktą derėtų pasidomėti jo charakteristikomis, atsparumu aplinkos veiksniams. Naudojant elektrinį paspirtuką bene svarbiausia nevažiuoti per balas, lyjant lietui. Baterijai praradus sandarumą, dėl sąveikos su vandeniu transporto priemonė gali užsiliepsnoti“, – įspėja specialistas.
Kenčia ir turtas, ir sveikata
Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik pažymi, kad nelaimių su elektriniais paspirtukais daugėja kasmet. Kritę nuo paspirtukų žmonės išsimuša dantis, susilaužo kaulus. Nekokybiški paspirtukai užsidega įkrovimo metu, pridarydami žalos aplink esančiam turtui.
„Esame fiksavę atvejų, kai namuose sprogo paspirtuko baterija, po ko kilo gaisras. Taip pat nevertėtų pamiršti, kad paspirtukai tampa ir ilgapirščių taikiniu arba nukenčia avarijose keliuose. Šiais atvejais turintieji turto draudimą galėtų pretenduoti į išmoką“, – sako M. E. Goliančik.
Tačiau specialistas pažymi, kad nors ir daugėja atvejų, kai užsidegę paspirtukai apgadina aplink esantį turtą, nuo paspirtukų daugiausiai nelaimingų atsitikimų atvejais nukenčia sveikata.