Per mėnesį lietuviai gauna ir išsiunčia daugiau nei milijoną siuntų, dažniausiai – per paštomatus. Tačiau nors naudotis paštomatais daugeliui seniai tapo įpročiu, dalis įdomybių apie juos gali nustebinti. Kiek iš šių 5 faktų apie paštomatus iki šiol žinojote jūs?
Per mėnesį lietuviai gauna ir išsiunčia daugiau nei milijoną siuntų, dažniausiai – per paštomatus, rodo bendrovės „Omniva LT“ duomenys. Tačiau nors naudotis paštomatais daugeliui seniai tapo įpročiu, dalis įdomybių apie juos gali nustebinti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek iš šių 5 faktų apie paštomatus iki šiol žinojote jūs?
„Omniva“ nuotr.
Įdomybes apie paštomatų istoriją, svarbiausias tendencijas ir ateityje laukiančias naujoves pasakoja „Omniva LT“ komercijos direktorius Justinas Pileckas.
1. Atsiradę Vokietijoje, išplito į visą pasaulį
Pirmieji paštomatai buvo sukurti Vokietijoje daugiau nei prieš 20 metų. 2001 m. pristatyta naujovė leido džiaugtis našiu ir saugiu pristatymu, todėl nenuostabu, kad greitai sulaukė verslininkų ir vartotojų dėmesio iš viso pasaulio. Skaičiuojama, kad Vokietijoje dabar yra apie 9 tūkst. paštomatų, Lenkijoje apie 20 tūkst., o daugiausia gyventojų pasaulyje turinčioje Kinijoje – net 500 tūkst.
Lietuvoje „Omniva LT“ savo pirmąjį paštomatą įrengė dar 2011-aisiais metais. Nuo to laiko bendrovės paštomatų tinklas išsiplėtė iki 351 paštomatų visoje Lietuvoje ir tapo didžiausiu šalyje.
2. Milijonas siuntų per mėnesį
„Vien Lietuvoje 2021-aisiais metais pristatėme net 12 milijonų siuntų, o tai reiškia, kad per mėnesį vidutiniškai pristatome po vieną milijoną siuntų. Kaip rodo mūsų užsakymu vykdyta gyventojų apklausa, 68 proc. lietuvių per pastaruosius 6 mėn. gavo bent vieną siuntą, iš kurių net 36 proc. savo pirkinius siuntėsi iš užsienio valstybių. 86 proc. apklaustųjų gauna siuntinius, nes perka prekes internetu Lietuvoje ir net 57 proc. – užsienyje“, – pasakoja J. Pileckas.
Pasak eksperto, kokybiškos prekės, spartus ir saugus atsisiuntimas lemia, jog aktyviai perkame tiek iš Lietuvos, tiek ir užsienio internetinių parduotuvių.
3. Aplinkai draugiška pristatymo alternatyva
Vartotojai ir verslai yra orientuoti į gamtai žalos nedarančius sprendimus. Ne išimtis ir siuntų pristatymas, kuris, naudojant paštomatus, tampa daug tvaresnis. Priešingai nei pristatant siuntas į namus ar darbovietę, į paštomatą siuntas vežantiems kurjeriams nereikia keliauti į keliasdešimt skirtingų vietų, todėl taupomi ištekliai, mažinama gyvenviečių tarša. Kalbant apie tvarumą, svarbiausias rodiklis – į gamtą išmetamo CO2 kiekio mažėjimas.
„Skaičiuojama, kad pristatymas į paštomatą prilyginamas 14 g anglies dioksido, išmetamo į mūsų aplinką, o jei tą patį siuntų kiekį pristatome į skirtingus namų adresus – į aplinką patenka net 300 g. Vadinasi, pristatant 12 milijonų siuntų (tiek, kiek per metus pristato „Omniva LT“), skirtumas yra net 3435 tonų! Todėl akivaizdu, jog pristatymas į paštomatus yra atsakinga ir ekologiška pristatymo alternatyva“, – sako „Omniva LT“ komercijos vadovas.
4. Siuntas ne tik gauname, bet ir siunčiame
Lietuviai pastaruoju metu prisijaukina ir dar vieną paštomatų privalumą – galimybę naudotis tarptautinių siuntų paslauga. Remiantis „Omniva LT“ tyrimo duomenimis, per pastarąjį pusmetį į užsienį siuntą siuntė beveik kas penktas lietuvis (16 proc.). 2 proc. Lietuvos žmonių siuntas siunčia į Latviją bei Estiją ir net 14 proc. – į kitas užsienio valstybes.
„Gyventojų apklausa atskleidė, kad siuntinius į kitas valstybes dažniausiai siunčia Lietuvos regionų gyventojai. Net 33 proc. į kitas valstybes siuntas siunčiančių asmenų gyvena Lietuvos kaimuose, o dar 26 proc. – mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (90 proc.) į užsienį siuntas siunčia draugams ar giminaičiams. Dar 19 proc. grąžina internete pirktas prekes, o 16 proc. – parduoda ir siunčia prekes į kitas valstybes per įvairias e. prekybos platformas“, – skaičiuoja J. Pileckas.
5. Ateityje paštomatai nustebins dar labiau
Nuo pirmųjų paštomatų modelių, pasirodžiusių prieš 20 metų, stebėjome ne vieną vartotojui palankią naujovę. Moderniausių logistikos bendrovių paštomatai kryptingai tobulėjo: prietaisų ekranai tapo jautresni, skyreliuose atsirado tūrio davikliai – paštomatas pradėjo suprasti ar skyrelyje yra siunta, todėl naudojimasis jais tapo daug patogesnis.
„Kita vertus, paštomatų gamintojai nedrąsiai svajoja, jog ateityje mums gyvenimą palengvins ir ne viena naujovė. Tikimasi, kad greitu metu gali būti pradėti gaminti tokie paštomatai, kurie pagal poreikį būtų tiek šaldomi, tiek ir šildomi, be to, valdomi išmaniuoju telefonu. Tokiu atveju prekių siuntėjai ir gavėjai nebūtų priklausomi nuo paštomate įmontuoto ekrano, todėl vienu metu siuntą galėtų atsiimti net keli asmenys“, – svarsto „Omniva LT“ komercijos direktorius.
Ateityje taip pat laukia ir į tvarumą orientuotos naujovės: prognozuojama, kad vis plačiau bus naudojami paštomatai, kurie nereikalauja atskiro energijos šaltinio bei išnaudoja atsinaujinančios energetikos sprendimus. Nors šiandien paštomatai, kurie pasigamina užtektinai energijos su ant jų sumontuotais saulės moduliais jau egzistuoja ir yra išbandomi, masinis šios technologijos pritaikymas numatomas ateityje.
