Kelionė lėktuvu neretai gali tapti stresą keliančiu dalyku: galima pasiklysti gausybėje informacijos apie kiekvieną atvykstantį ir išvykstantį lėktuvą, o juk taip svarbu pamatyti būtent savojo numerį ir laiku suspėti nukakti prie reikiamų vartų. Rodos, oro bendrovė „Delta“ pasiryžo skrydžio lėktuvu patirtį savo klientams padaryti gerokai malonesnę.
Kelionė lėktuvu neretai gali tapti stresą keliančiu dalyku: galima pasiklysti gausybėje informacijos apie kiekvieną atvykstantį ir išvykstantį lėktuvą, o juk taip svarbu pamatyti būtent savojo numerį ir laiku suspėti nukakti prie reikiamų vartų. Rodos, oro bendrovė „Delta“ pasiryžo skrydžio lėktuvu patirtį savo klientams padaryti gerokai malonesnę.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Detroito (JAV) oro uostas tapo pirmuoju pasaulyje, kuriame „Delta“ įdiegė išmaniuosius kioskus, ten pagal keleivio laipinimo dokumentą ar veido atvaizdą ekrane jam pateikiama personalizuota skrydžio informacija. Kaip LRT.lt portalui teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas, tokia inovacija verta dėmesio būtų ir mūsų šalyje, o mūsų oro uostai jau aktyviai juda automatizacijos linkme.
Viename ekrane keleiviai mato skirtingus duomenis
Detroito oro uoste įrengta technologija – „Delta“ ir Kalifornijos valstijoje įsikūrusio startuolio „Misapplied Sciences“ bendradarbiavimo produktas. Jo pagrindas – pastarosios kompanijos sukurtas „Parallel Reality“ ekranas, apibūdinamas kaip naujovė, leidžianti 100 žmonių vienu metu žiūrėti į tą patį skaitmeninį ekraną, ženklą ar šviesą ir kiekvienam jame įžvelgti skirtingus dalykus. Kaip aiškina pati bendrovė, „kiekvienas ekrano pikselis gali siųsti skirtingų spalvų šviesą dešimtimis tūkstančių krypčių – taigi, nors vienas žmogus suvokia vieną spalvą, šalia esantis gali matyti kitą“.
Oro uoste ši inovacija pritaikoma kaip informacinė lenta, joje keleiviai mato ne visus artimiausiu metu atvykstančius ir išvykstančius lėktuvus, o tik informaciją apie savo pačių skrydį. Išvykimo laikas, vartų numeris, vieta, kur yra vartai, kiek laiko truks iki jų nueiti – visa tai personalizuojama, kad klientui nereikėtų blaškytis tarp jam neįdomios informacijos.
Keleiviai Detroito oro uoste šia informacine lenta gali pasinaudoti tik po saugumo patikros. Specialiame išmaniajame kioske keleivis nuskaito savo laipinimo dokumentą arba panaudoja „Deltos“ skaitmeninę ID veido atpažinimo sistemą. Atlikus šį veiksmą, pereinama į nustatytą žiūrėjimo zoną, ten ekrane pasirodo asmeniškai tam keleiviui pritaikyta skrydžio informacija. Šalia jo esantys kiti asmenys dėl inovatyvaus „Parallel Reality“ ekrano tų duomenų matyti negali.
„Sukuriamas santykis tarp jūsų tapatybės ir pozicijos, kad judesio kamera sektų jūsų figūrą. Tai nurodo ekranui, kuria kryptimi nukreipti informaciją. Kai judate per žiūrėjimo erdvę, jūsų vieta yra sekama, o jūsų pranešimas seka jus“, – „Insider“ sakė Gregas Forbesas, „Deltos“ oro uostų keleivių patirties vadovas.
Kaip rašo „Forbes“, keleiviui pasitraukus iš žiūrėjimo zonos, jam skirta informacija dingsta. Norint aktyvuoti ją iš naujo, reikia grįžti prie išmaniojo kiosko ir dar kartą nuskaityti savo laipinimo dokumentą arba pasinaudoti veido atpažinimo sistema.
Automatizacija oro uostuose jau įgavo pagreitį
Kaip ir daugelis inovatyvių sprendimų, aviakompanijos „Delta“ pasitelkiama technologija yra vertinama nevienareikšmiškai. Dalis keleivių džiaugiasi tokiu technologiniu sprendimu: jie teigia, kad dabar jiems daug lengviau susigaudyti oro uoste ir nereikia gaišti laiko ieškant savo skrydžio informacijos ar išvykimo vartų. Kita dalis keleivių vis dėlto išreiškia nerimą, kad jie oro uoste bus sekami, o jų asmeninius duomenis matys pašaliniai asmenys. Į tokius nuogąstavimus startuolis „Misapplied Sciences“ jau sureagavo.
„Siekiant numalšinti susirūpinimą dėl privatumo, keleiviams, kurie nenori įsitraukti į šią patirtį, ekranas neveiks“, – „Insider“ sakė „Misapplied Sciences“ generalinis direktorius Albertas Ng. Tai reiškia, kad keleiviui, nenuskenavusiam savo įlaipinimo bilieto ar veido atvaizdo, informacinė lenta nerodys jokios informacijos. A. Ng užtikrino, kad jokiose kitose oro uosto zonose, išskyrus žiūrėjimo, keleiviai nebus sekami.
Nors Detroito oro uostas šiuo metu yra vienintelis, kuriame pasitelkiama ši skrydžio informacijos personalizavimo technologija, „Delta“ puoselėja planus ją pritaikyti ir kituose oro uostuose ir pramogų vietose, pavyzdžiui, stadionuose. „Tai tik ledkalnio viršūnė. Tai žvilgsnis į tai, kaip gali atrodyti ateitis“, – „Insider“ sakė „Misapplied Sciences“ generalinis direktorius.
Kaip tikrai vertą dėmesio šį technologinį sprendimą mato ir Lietuvos oro uostų atstovas T. Vasiliauskas. Jo teigimu, Lietuvos oro uostai palankiai vertina tokias inovacijas, tačiau joms įgyvendinti prireikia nemažai laiko.
„Reikia suprasti, kad kiekviena nauja technologija turi pereiti daug testavimo etapų, kol ji įgauna didesnį mastą ir tampa naudojama plačiau. Būtent pradinis šios technologijos etapas šiuo metu ir matomas. Efektyvumas, saugumas ir patikimumas yra itin svarbūs aviacijai ir oro uostams, todėl mes šiuo metu matome ne tik panašias technologijas keleiviams informuoti, tačiau ir daugelį kitų, kurios galbūt nėra taip akivaizdžiai matomos kiekvienam keleiviui. Nemaža jų dalis yra susijusios su saugumo užtikrinimu – sekame jų tobulinimą ir praktinio pritaikymo galimybes.
Kaip pavyzdį galima pateikti šiuo metu Lietuvos oro uostuose atliekamą keleivių srautų stebėjimo ir valdymo galimybių analizę, kad ateityje galėtume žymiai efektyviau realiu laiku žinoti, kiek ir kur tiksliai terminale yra tam tikras keleivių skaičius, kodėl būtent tas skaičius žmonių ten yra, stebėti padėtį kameromis arba specialiais jutikliais. Visa tai mums leistų greičiau reaguoti į keleivių srautų valdymo iššūkius“, – LRT.lt portalui pasakojo T. Vasiliauskas.
Anot jo, „Deltos“ įdiegta skrydžio informacijos personalizavimo technologija atliepia jau kurį laiką oro uostų rinkoje pastebimas automatizacijos tendencijas. Judėti šia linkme ypač paskatino COVID-19 pandemija, per ją aktyviai ieškota būdų sumažinti žmonių kontaktą. Panašu, kad tokie technologiniai sprendimai prigijo ir patiems keleiviams. Kaip rodo naujausia aviacijos technologijų kompanijos „SITA“ ataskaita apie klientų patirtis, 2022 m. I ketvirčio duomenimis, kuo aktyviau per visą kelionę taikomos technologijos, tuo laimingesni jaučiasi keliautojai. Be to, jie ypač palankiai vertina bekontaktes ir savitarnos naujoves.
Matydami tokias rinkos tendencijas, Lietuvos oro uostai stengiasi neatsilikti ir patys. Anot T. Vasiliausko, nemažai automatizacijos sprendimų Lietuvos oro uostuose efektyviai veikia jau dabar.
„Kelerius metus veikia pasienio patikros varteliai. Jie veikia autonomiškai ir atlieka dokumentų patikras be jokio žmogaus įsikišimo, Vilniaus oro uoste taip pat veikia skrydžio bilietų (laipinimo dokumentų) automatinė patikra, kuri leidžia mums stebėti esamą srautą išvykimo zonoje ir kartu patogiau, savarankiškiau judėti keleiviams. Jau maždaug metus Lietuvos oro uostuose naudojame pažangią oro uostų valdymo sistemą, kuri jungia dešimtis ar net šimtus svarbių sistemų į vieną tinklą ir leidžia greičiau, kokybiškiau priimti sprendimus“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas T. Vasiliauskas.
