Esame įpratę girdėti apie ekologinės taršos problemas ir padarinius gamtai, tačiau ar dažnai susimąstome, kaip triukšmo tarša veikia mus ir mūsų aplinką? Garsų apsuptyje yra sudėtinga perduoti reikiamą žinią, nenorint sukelti didesnio aplinkos triukšmo. Tokiais atvejais į pagalbą ateina kryptinis garsas, fokusuojantis garso sklidimą į pasirinktą vietą. Tai ultragarso technologijų inovacija, leidžianti perduoti tikslinę žinutę tik tam tikriems žmonėms ir nesukelianti papildomos garso taršos aplinkiniams.
Kryptinio garso kolonelė / Gamintojo nuotr.
Kaip veikia kryptinis garsas?
Kryptinis (arba parametrinis) garsiakalbis, kartais dar vadinamas garsiniu lazeriu, yra įrenginys, sudarantis galimybę klausytis garso taip, kad aplinkiniai negirdėtų to, ką girdite jūs. Mums įprasti garsiakalbiai naudoja kūgio formos membraną, kuri virpina orą prieš klausytoją, taip leisdama išgirsti skirtingus garsus. Inovatyvūs kryptiniai garsiakalbiai įprastą garsą moduliuoja į ultragarso bangas, kurios nukreipiamos į norimą vietą.
Kadangi ultragarso bangos yra demoduliuojamos ore, toje vietoje, kurioje stovi klausytojas, garsas yra girdimas, tačiau vos už kelių žingsnių – jau nebe. Sukuriamas įspūdis lyg klausytojas yra garso, kurio negirdi aplinkiniai, burbule.
Inovacijos pritaikymas
Šiandien kryptinis garsas įsitvirtina prekybos centruose, renginių arenose, sporto varžybose, oro uostuose – visur, kur žmonių minioje yra poreikis tiesiogiai perduoti žinutę konkrečiam asmeniui, netrukdant aplinkiniams lankytojams. Tokiu būdu galima efektyviai perteikti žinią triukšmo apsuptyje, sukurti asmeninės patirties pojūtį ar net padėti naviguoti minias.
Vienas iš ryškiausių kryptinio garsiakalbio privalumų – jis gali nukeliauti tolimus atstumus be didelių trukdžių. Tradicinis garsiakalbis veikia 1-5 metrų atstumu, o jo garsumas mažėja po 6 decibelus kiekvieną kartą padvigubėjus atstumui. Savo ruožtu kryptinis garsiakalbis gali nusiųsti garsą nuo 3 iki 15 metrų atstumu, o garso stiprumas dėl to beveik nenukenčia. Technologinės ypatybės leidžia parametriniams garsiakalbiams sumažinti triukšmo taršą viešose erdvėse ir nukreipti garsą į konkrečią vietą. Garsiakalbius galima montuoti prie sienų ar lubų ir sufokusuoti garsą ten, kur jo tuo metu labiausiai reikia.
Tokie garsiakalbiai gali nukreipti garso pranešimus žmonėms, esantiems priešais paveikslą galerijoje ar tam tikrą drabužių modelį mažmeninėje parduotuvėje. Įsivaizduokite, kad stovite galanterijos skyriuje, o kryptinis garsiakalbis rekomenduoja jums naują produktų kolekciją ar nupasakoja paslaugos privalumus.
Parametriniais garsiakalbiais muziejuose galima pateikti suasmenintą informaciją lankytojui pagal jo pasirinktus prioritetus ir nurodytą intenciją gilintis. Koncertų salėse prie įėjimo galima siųsti žinią: „Paruoškite savo bilietą patikrai“, o integruota asmens atpažinimo sistema netgi galėtų nukreipti lankytoją į jo vietą žiūrovų salėje.
Nors kryptinio garso pritaikymo galimybių vis daugėja, pasaulyje dar nėra tiek daug įmonių, siūlančių šią technologiją pritaikyti platesnėms reikmėms. Viena iš jų – Lietuvoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Neurotechnology“. Įmonės sukurtas sprendimas „Focusonics“ jau yra sėkmingai taikomas daugelyje sričių, o ateityje numatyta ir daugiau pritaikymo galimybių.
Galimybė suasmeninti patirtį
„Focusonics“ kryptinio garso inovaciją jau daugiau kaip metus sėkmingai naudoja Lietuvos nacionalinis muziejus. Ji taip pat taikoma įvairiuose spektakliuose ir galerijose, užtikrinant lankytojų įtraukimą. Ekspozicijų patalpose įrengti kryptiniai garsiakalbiai leidžia pasinerti į asmeninę patirtį, netrukdant kitiems lankytojams.
Modernios technologijos jau dabar sudaro galimybę integruoti veido ir kalbos atpažinimo sprendimus į kryptinių garsiakalbių sistemas. Įsivaizduokite, kad patekusį į muziejų jus nufotografuoja, o šalimais esančiame kompiuteryje įvedate savo vardą, amžių ir pageidaujamą kalbą. Priėjus prie eksponato technologija jus atpažįsta ir kreipiasi jūsų vardu, pasirinkta kalba ir netgi kalbos maniera. Tokiu būdu kiekvieno lankytojo patirtis gali būti suasmeninta iki kreipinio, mažybinių žodžių bei pageidaujamo humoro lygio.
Vienintelis kryptinių garso inovacijų trūkumas – nedidelė žemų dažnių (boso) garso kokybė. Vis tik, įprastinio garso moduliavimo procesas ir jo kelionė ultragarso bangomis galimybę atkurti platų garso dažnių diapazoną sumažina. Ką tai reiškia? Turbūt tik tai, kad simfoninės ar šokių muzikos transliacijoms parametrinio garso kolonėlės nebūtų pats geriausias pasirinkimas.
Kita vertus, ši technologija nėra skirta melomanams. Didžiausias jos privalumas – galimybė „užkabinti“ klausytoją per nuotolį, sukurti pojūtį, kad žmogus yra garso burbule. O už tokią patirtį šiandien pasiryžę kovoti ne tik menininkai, bet ir rinkodaros specialistai.
Osvaldas Putkis yra „Neurotechnology“ Technologijų inžinerijos skyriaus vadovas.