Paskelbus kvietimą gyventojams pasikeisti gamtinėmis dujomis, akmens anglimi ar kitu iškastiniu kuru kūrenamus įrenginius į mažiau taršius biokuro katilus arba šilumos siurblius pasinaudojant parama, APVA gavo virš 1100 paraiškų už 3,5 mln. Eur iš šiuo kvietimu numatomų skirti 13 mln. Eur. Specialistai sako, kad pasinaudojus parama, šilumos siurblį galima įsirengti net iki 50 proc. pigiau.
Birželio viduryje paskelbus kvietimą gyventojams pasikeisti gamtinėmis dujomis, akmens anglimi ar kitu iškastiniu kuru kūrenamus įrenginius į mažiau taršius biokuro katilus arba šilumos siurblius pasinaudojant parama, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo virš 1100 paraiškų už 3,5 mln. Eur iš šiuo kvietimu numatomų skirti 13 mln. Eur. Specialistai sako, kad pasinaudojus parama, šilumos siurblį galima įsirengti net iki 50 proc. pigiau, o jo atsiperkamumas sutrumpėja 3-4 metais.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Nestabili geopolitinė situacija kelia energetinių išteklių kainų kreives aukštyn – nuo liepos kone dvigubai pakilo gamtinių dujų kaina, tad dujinis šildymas tapo itin brangus. Didėjančios išlaidos skatina vartotojus ieškoti alternatyvių sprendimų, tarp kurių yra ir šilumos siurbliai, turintys daug privalumų: mažesnės eksploatavimo išlaidos, mažiau priežiūros, mažesnis išskiriamo anglies dioksido kiekis, žiemą patalpas šildo, o vasarą gali vėsinti ir yra saugesni nei iškastinį kurą naudojančios šildymo alternatyvos“, – komentuoja energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Teikti prašymus APVA dėl kompensacijų gyventojai gali iki liepos 15 d. Kompensacijos gali būti skirtos įsirengiant visų tipų šilumos siurblius: oras-oras, oras-vanduo ir žemė-vanduo.
Kompensaciją sudaro 50 proc. tinkamų kompensuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos ne pagal faktines šilumos siurblio įrengimo išlaidas, o pagal nustatytus fiksuotus išlaidų dydžius. Pavyzdžiui, renkantis apie 6 tūkst. Eur kainuojantį šilumos siurblį oras-vanduo su integruotu boileriu ir pasinaudojus valstybės parama galima susigrąžinti apie 3 tūkst. Eur.
Elektra iš saulės, šiluma iš oro
Pasak M. Kavaliausko, jei šilumos siurblys tinkamai įrengtas šiluminiu požiūriu efektyviame būste, tikėtina, kad jį eksploatuoti bus pigiau nei dujinį katilą. Kai namas yra sandarus, be šalčio tiltų, aukštos energinio efektyvumo klasės, tuomet patalpos yra greičiau prišildomos iki norimos temperatūros, nėra šilumos nuostolių, pakanka mažesnio galingumo įrenginio, tad ir galutinės išlaidos vartotojui yra mažesnės. Be to, paskaičiuota, kad maždaug 25 proc. šilumai sugeneruoti reikalingos energijos šilumos siurbliai gauna naudodami elektrą, o likusius 75 proc. ima iš žemės ar aplinkos oro, už kurį vartotojui mokėti nereikia.
Gerokai skiriasi ir iškastinio kuro katilų bei šilumos siurblių naudingumo koeficientai, arba efektyvumas.
„Šiuolaikinių dujinių katilų efektyvumas siekia maždaug 90 proc. Tai reiškia, kad apie 90 proc. sunaudojamos energijos dujinis katilas gali paversti šilumine energija, o likę 10 proc. yra iššvaistomi. Vaizdžiai tariant, iš kiekvieno šildymui išleisto euro 10 centų bus iššvaistyta per dūmtraukį. Tuo tarpu šilumos siurbliai yra daug efektyvesni: jų efektyvumas gali siekti ir 300 proc. – iš kiekvienos kWh sunaudotos elektros energijos bus pagaminta 4 kartus daugiau šilumos“, – aiškina ekspertas.
Pats efektyviausias bei finansiškai patraukliausias variantas yra derinti šilumos siurblį ir individualią saulės energijos gamybą. Tokiu atveju vartotojai vasarą naudoja tik savo pasigamintą elektrą, o žiemą – per vasarą sukauptą elektros perteklių, kurį atgauna iš Energijos skirstymo operatoriaus, tad turi kur kas mažiau išlaidų.
Ar prišildys namus žiemą?
Pašnekovas sako, kad vartotojai dažnai baiminasi, jog šilumos siurbliai, imantys šilumą iš oro – oras-vanduo arba oras-oras nebus – pakankamai efektyvūs žiemos mėnesiais, oro temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių.
„Didžioji dauguma orą naudojančių šilumos siurblių yra pritaikyti veikti esant bent iki -15 °C šalčiui. Kai kurie šilumos siurbliai gali aprūpinti namus šiluma net tada, kai gyvsidabrio stulpelis nukrenta iki -25 °C, todėl baimintis neverta“, – akcentuoja „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europoje tarp pirmaujančių šilumos siurblių skaičiumi yra būtent šaltesnio klimato šalys – Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, kas taip pat leidžia tikėti, jog šilumos siurbliai gali būti efektyvūs ir šaltomis žiemomis.
Kaip vienas esminių šilumos siurblių privalumų išskiriamas draugiškumas aplinkai. Kadangi šilumos siurblys nedegina iškastinio kuro ir naudoja tik elektrą, jis neišskiria anglies dioksido. Tuo tarpu dujinis katilas išmeta virš 200 gramų CO2 vienai kWh pagamintos šilumos.
APVA duomenimis, per 2021 m. daugiau kaip 4,3 tūkst. namų ūkių gyvenamųjų namų turėtus taršius šildymo sprendimus pakeitė į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius. Populiariausi buvo šilumos siurbliai oras-vanduo, kuriuos pasirinko 2,4 tūkst. gyventojų.
Nuo kompensacijų taikymo pradžios 2012 m. Lietuvoje senus šildymo įrenginius pasikeitė virš 12 tūkst. namų ūkių, jiems išmokėta daugiau kaip 32 mln. eurų.
