Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kosmoso pramonė stipriai išaugo. Prie šio augimo prisidėjo „Vilnius Tech“ Antano Gustaičio aviacijos institutas, kuris vykdo kosmoso tyrimus, kuria ir plėtoja kosmoso technologijas bei ruošia šios srities specialistus. Praėjusiais metais Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros asocijuota nare, atsivėrė naujos galimybės šaliai, padidėjo susidomėjimas kosmoso sritimi.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kosmoso pramonė stipriai išaugo. Prie šio augimo prisidėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI), kuris vykdo kosmoso tyrimus, kuria ir plėtoja kosmoso technologijas bei ruošia šios srities specialistus. Praėjusiais metais Lietuvai tapus Europos kosmoso agentūros (EKA) asocijuota nare, atsivėrė naujos galimybės šaliai, padidėjo susidomėjimas kosmoso sritimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuotrauka iš „Vilnius Tech“ archyvo
„Susidomėjimas auga visame pasaulyje. Prie to prisideda ir didėjančios privačių įmonių investicijos į kosmoso tyrimų bei technologijų plėtrą. Tarp įmonių „SpaceX“, „Blue Origin“, „Virgin Galactic“. Sparčiai auga kosmoso turizmo sritis. Džiugu, kad Lietuva neatsilieka, bet žengia koja kojon. Tapimas EKA asocijuota nare įgalina nuveikti daugiau“, – sako „Vilnius Tech“ docentas dr. Laurynas Mačiulis.
Galimybė studentams – sukurti kosmoso startuolį
Pasirinkę atnaujintą Aeronautikos inžinerijos studijų programą, studentai ne tik galės įsitraukti į pažangius kosmoso tyrimus, bet ir turės galimybę studijų metais kurti kosmoso startuolį. Studijų programa sudėliota taip, kad skatintų kosmoso verslo įkūrimą – be aeronautikos mokslo, programoje integruotas startuolio kūrimui reikalingas vadybos, rinkodaros, projektų valdymo kursas. Skirtingai nei informacinių technologijų ar kitų sričių verslai, kuriuos galima pradėti garaže, kosmoso startuoliui reikalinga tinkama infrastruktūra – ją galima rasti universitete.
Pasak L. Mačiulio, kosmoso startuoliui įkurti reikalingas ryžtas, tinkama komanda ir palanki inovacinė aplinka. „Svarbu būti šalia universiteto, kur galima sutikti daug bendraminčių ir suburti komandą. Universitete gimsta daugybė gerų idėjų. Studentai turėtų nebijoti rizikuoti ir ryžtis įgyvendinti tas idėjas, nes neturi ko prarasti“, – sako „Vilnius Tech“ docentas.
„Vilnius Tech“ turi ir techninę bazę studentų idėjoms realizuoti. „Yra mažųjų palydovų laboratorija, kurioje galima rasti reikiamą įrangą jų konstravimui, bandymui. Techninė bazė kasmet vis gerinama“, – sako L. Mačiulis.
Kaip teigia docentas, keičiasi ir Lietuvos verslininkų bei investuotojų požiūris į kosmoso pramonę. „Tiek verslo angelai (investuotojai), tiek rizikos kapitalo fondai noriai investuoja į kosmoso technologijų įmones. Ypač ankstyvajame etape. Tolesniuose etapuose, plečiant verslą, jau reikia ieškoti investicijų užsienyje. Bet kosmoso rinka yra pasaulinė, tad Lietuvos kosmoso technologijų įmonės turėtų ieškoti galimybių visame pasaulyje“, – tvirtina „Vilnius Tech“ ekspertas.
Pažangios kosmoso tyrimų kryptys
Mažieji palydovai yra viena svarbiausių instituto tyrimų krypčių. „Mažieji palydovai yra ta sritis nuo kurios prasidėjo Lietuvos kosmoso pramonės augimas. Viskas prasidėjo nuo pirmųjų lietuviškų palydovų. Dalis komandos buvo suformuota būtent Aviacijos institute. Tai yra viena prioritetinių tyrimų krypčių. Čia turime daug potencialo. Šioje srityje veikia įmonė „NanoAvionics“, kurią kartu su instituto absolventu Vyteniu Buzu ir kitais kolegomis įkūrėme 2014 m. Šiuo metu tai pasaulinė įmonė su daugiau nei šimtu darbuotojų“, – pasakoja L. Mačiulis.
Kita svarbi tyrimų kryptis – palydovinio ryšio technologijos. „Didžiausią ekonominę vertę turi iš palydovų gauti arba palydovų pagalba perduoti duomenys. Palydovai yra tik įrankiai duomenims surinkti arba perduoti globaliu mastu. Šiuo metu vystomos naujos ryšio technologijos, leidžiančios perduoti daugiau duomenų iš kosmoso, pavyzdžiui, lazerinis ryšys. Esame prieš trejus metus įkūrę startuolį „Astrolight“, kuris kuria bevielio lazerinio ryšio technologijas palydovams ir bepiločiams orlaiviams. Taip pat vystome adaptyvinių antenų technologijas, kurios pagerina radijo ryšio charakteristikas“, – teigia docentas.
Kompetencijų reikalingų kosmoso tyrimams ieškoma ne tik institute, bet ir visame universitete. Pavyzdžiui, palydovų mechanizmų ir optinių instrumentų valdymui reikalingos precizinės mechaninės pavaros, o „Vilnius Tech“ mokslininkai turi sukaupę nemažą įdirbį miniatiūrinių pjezo pavarų kūrime ir tyrimuose.
Aviacijos institutas įgyvendina įvairius projektus su Europos kosmoso agentūra. Taip pat bendradarbiaujama su verslo įmonėmis siekiant komercializuoti kosmoso technologijas. Tad Lietuvos kosmoso pramonė ir toliau sparčiai auga.
