Kinija deda daugybę pastangų ir finansų į kosmoso sektorių vydamasi JAV ir Rusiją. Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui šalies kosminės svajonės ir ambicijos dar labiau išaugo, o jų rezultatas – šių metų pabaigoje pradėsianti veikti „Tiangong“ kosminė stotis. Sekmadienį šalis į ją išsiuntė trijų astronautų įgulą, kuri užbaigs naujosios stoties statybas.
Kinija deda daugybę pastangų ir finansų į kosmoso sektorių vydamasi JAV ir Rusiją. Vadovaujant prezidentui Xi Jinpingui šalies kosminės svajonės ir ambicijos dar labiau išaugo, o jų rezultatas – šių metų pabaigoje pradėsianti veikti „Tiangong“ kosminė stotis. Sekmadienį šalis į ją išsiuntė trijų astronautų įgulą, kuri užbaigs naujosios stoties statybas.
Nesutarimai su JAV
Yang Liwei 2003 m. spalio mėn. tapo pirmuoju Kinijos astronautu pakilusiu į kosmosą ir titulavo Kiniją trečiąja pasaulio šalimi, savarankiškai pasiuntusia žmones į Žemės orbitą.
Tačiau kilimas kosminiais laiptais staiga nutrūko, kai 2011 m. JAV kongresas uždraudė NASA bendradarbiauti su Pekinu dėl nacionalinio saugumo sumetimų, mat Kinijos kosmoso programai vadovauja valdančiosios Komunistų partijos sukarintas sparnas – Liaudies išvadavimo armija.
Šis sprendimas apribojo Kinijos astronautų mobilumą kosmose ir įpareigojo ieškoti naujų kelių vykdyti kosminius eksperimentus bei misijas Žemės orbitoje.
Kad galėtų sukurti ir eksploatuoti kosminę stotį su įgula, Kinija pirmiausia turėjo išbandyti svarbiausias kosminės stoties sistemas, įskaitant gyvybės palaikymo technologijas ir kosminių laivų susijungimą orbitoje, skriejant 28 080 km/h greičiu.
Siekdama šio tikslo, 2011 m. Kinija paleido 9 tonas sveriančią kosminę laboratoriją „Tiangong-1“, vėliau išsiuntė erdvėlaivį be įgulos „Shenzhou 8“, o po to – ir erdvėlaivius „Shenzhou 9“ ir „Shenzhou 10“ su įgulomis, kurie prisijungė prie „Tiangong-1“, rašo „Science Alert“.
2016 m. paleistas patobulintas, bet panašaus dydžio „Tiangong-2“, kuriame dviejų astronautų įgula „Shenzhou 11“ praleido kiek daugiau nei mėnesį ir pasiekė naują nacionalinį žmogaus skrydžio į kosmosą trukmės rekordą.
Kol Kinijos pilotuojamų kosmoso skrydžių agentūra (CMSA) tikrino pradinius kosminės stoties etapus, dėmesys taip pat buvo skiriamas naujų ir didesnių „Long March“ sunkiųjų raketų kūrimui. Raketa „Long March 5B“ buvo sukurta specialiai didžiuliams kosminės stoties moduliams iškelti į žemąją Žemės orbitą. Dėl tos pačios raketos 2021 m. balandžio pabaigoje paleidus „Tianhe“, įvyko vienas didžiausių nekontroliuojamų pakartotinių pakilimų per pastaruosius dešimtmečius.
Beveik įrengta Kinijos kosminė stotis dabar skrieja Žemės orbitoje, o Pentagonas jau spėjo išreikšti naujus susirūpinimus dėl „Tiangong“ keliamo saugumo pavojaus, nes stoties moksliniai moduliai gali būti panaudoti kariniais ir stebėjimo tikslais.
Dangaus rūmai
Kosminės stoties pavadinimas „Tiangong“ reiškia „dangaus rūmai“. CMSA tikisi, kad „Tiangong“ stotis bent dešimtmetį bus apgyvendinta ir joje kas pusmetį rotuosis įgulos iš trijų kosmonautų.
Stotis sudaryta iš „Tianhe“ – pagrindinės stoties erdvės, kurioje astronautais gyvens ir leis laiką bei dviejų eksperimentams skirtų modulių – „Mengtian“ ir „Wentian“.
Palyginimui, TKS sudaro netgi 16 modulių, tad „Tiangong“ bus daug mažesnė. Iš tiesų Kinijos stotis bus daug panašesnė į sovietų kosminę stotį „Mir“, kuri buvo naudojama nuo 9-jo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki 2001 metų.
Tačiau, jei viskas vyks pagal planą, kosminę stotį bus galima išplėsti iki šešių modulių. „Ateityje dabartinį trijų modulių kosminės stoties derinį galime dar labiau išplėsti į keturių modulių kryžiaus formos derinio“, – CCTV sakė Bai Linhou, vyriausias kosminės stoties konstruktoriaus pavaduotojas.
Baigta stotis turėtų sverti apie 80-100 tonų. Elektros energiją jai tieks du valdomi saulės energijos masyvai kiekviename modulyje – planuojama, kad šios baterijos galės veikti iki 15 metų.
Dar vienas kosminis teleskopas
Kai „Tiangong“ bus baigtas, prie jo prisijungs didžiulis, į „Hubble“ panašus kosminis teleskopas, kuris skries vienoje orbitoje su kosmine stotimi ir esant reikalui galės prisišvartuoti remontui, techninei priežiūrai ar atnaujinimams.
„Xuntian“ kosminio teleskopo iliustracija / „Wikimedia“
Pavadintas „Xuntian“, kas išvertus reiškia „tirti dangų“, teleskopas turės 2 m skersmens veidrodį kaip ir „Hubble“, tačiau jo matymo laukas bus 300 kartų didesnis.
Per 10 metų „Xuntian“ sieks ištirti 40 proc. dangaus, naudodamas didžiulę 2,5 mlrd. pikselių kamerą.
Galėsime pamatyti iš Žemės
Planuojama, kad Kinijos kosminėje stotyje įgulos atliks eksperimentus, susijusius su kosminė medicina, biotechnologijos, mikrogravitacijos degimo ir skysčių fizika bei kosmoso technologijos, rašo „Space“.
Kinija ieško alternatyvų, kaip aprūpinti savo stotį. 2021 m. sausio mėn. CMSA paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl nebrangių ir patikimų krovinių misijų į „Tiangong“. Kaip rašo „Space News“, kvietimas buvo atviras komercinėms bendrovėms, atkartojant NASA komercinių aprūpinimo paslaugų sutartis, kurios suteikė galimybę į rinką žengti „SpaceX“.
Šią kosminę stotį taip pat bus galima pastebėti iš Žemės plika akimi, kaip kartais pasiseka su TKS. Žiūrint į dangų stotis atrodys kaip nedidelis šviesos taškelis.
