Karas Ukrainoje rodo, kad bepiločiai orlaiviai yra šiuolaikinio karo dalis. Jie atlieka įvairias užduotis – nuo stebėjimo iš oro iki priešraketinės gynybos, rašo dw.com.
„Switchblade 600“
Bepiločiai orlaiviai atitinka šiuolaikinio karo reikalavimus – tokia yra JAV gynybos departamento linija. O Pentagonas sako, kad turi kaip tik tokį droną, kuris atitinka visus Ukrainos poreikius. Tai naujas dronas, nepilotuojamas orlaivis (UAV), „Phoenix Ghost“.
„Manome, kad būtent ši sistema labai gerai atitiktų jų poreikius, ypač Rytų Ukrainoje“, – mano Pentagono atstovas Johnas Kirby.
J.Kirby sako, kad JAV pradėjo kurti „Phoenix Ghost“ dar prieš prasidedant karui ir kad dabar darbas bus paspartintas, kad dar geriau atitiktų Ukrainos poreikius.
Planuojama, kad daugiau kaip 120 šių bepiločių orlaivių bus pristatyti kaip dalis 800 mln. dolerių (apie 750 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketo.
Tačiau ką daro „Phoenix Ghost“? Kuo jis skiriasi nuo kitų ginklų sistemų?
Žinoma nedaug. Nėra jokių nuotraukų. Žinoma tik tiek, kad „Phoenix Ghost“ sukūrė JAV gynybos rangovas „Aevex Aerospace“ kartu su JAV karinėmis oro pajėgomis. Pasak J.Kirby, personalui nereikės daug mokytis naudotis šiuo ginklu.
J.Kirby sakė, kad naujasis dronas panašus į senesnius, „Switchblade“ dronus, kuriuos 2012 m. pagamino JAV bendrovė „AeroVironment“ ir kuriuos Afganistane naudojo JAV specialiosios pajėgos.
Dronas kamikadzė „Switchblade“
Dronas „Switchblade“ priklauso „bešeimininkių šaudmenų“ arba „bešeimininkių ginklų“ kategorijai.
„Tai raketos ir drono mišinys“, – DW sakė autorius ir Karnegio tarptautinių reikalų etikos tarybos Barselonoje vyresnysis bendradarbis Arthuras Hollandas Michelis.
„Loitering“ šaudmenų pavadinimas kilo iš jų veikimo būdo. Jie paleidžiami be konkretaus taikinio ir skrieja virš teritorijos, kol operatorius ant žemės paskiria taikinį, ir tuomet jie smogia.
Jis turi jutiklius, kurie gali aptikti atsirandančius taikinius. Priklausomai nuo modelio dydžio ir svorio, jis gali išbūti ore nuo 15 iki 40 minučių, o jo veikimo nuotolis siekia nuo 10 iki 40 kilometrų.
„Skirtingai nei dideliam dronui, jam paleisti nereikia aerodromo ar daug infrastruktūros, – sakė A. H. Michelis. - Ir kitaip nei raketa, jis suteikia laiko nustatyti taikinį, sužinoti situaciją ir tada tiesiogine prasme nukreipti raketinį droną į taikinį.“
Dronai „Switchblade“ dar vadinami dronais kamikadzėmis, nes smūgio metu jie susinaikina.
Optimizuoti „Phoenix Ghost“
Dronai „Phoenix Ghost“ turi panašių galimybių, tačiau nėra visiškai tokie patys kaip „Switchblade“, sakė J.Kirby.
Į atsargą išėjusį generolą leitenantą Davidą Deptula, kuris yra „Aevex Aerospace“ direktorių valdybos narys, „Politico“ citavo teigiant, kad „Phoenix Ghost“ gali skraidyti ilgiau nei „Switchblade“ – iki šešių valandų.
Pranešama, kad D.Deptula sakė, jog „Phoenix Ghost“ yra vienkartinis dronas, kuris paleidžiamas vertikaliai ir gali veikti naktį, naudodamas infraraudonųjų spindulių jutiklius. Dronas buvo veiksmingas prieš „vidutinio sunkumo šarvuotus antžeminius taikinius“, „Politico“ citavo D.Deptulos žodžius.
Vokietijos technologija Ukrainai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat naudoja Vokietijos bendrovės „Quantum Systems“ stebėjimo droną.
„Mūsų dronai jau yra Ukrainoje“, – Vokietijos naujienų tinklui RND sakė Bavarijoje įsikūrusios bendrovės generalinis direktorius Florianas Seibelis.
Vokiečių dronas „Vector“ pats savaime nėra ginklas – jis negali mėtyti bombų, tačiau gali būti ginklų sistemos dalis. Teigiama, kad jį geriausia naudoti dėl jo skraidymo ir vaizdo įrašymo galimybių. Pavyzdžiui, Ukraina galėtų jį naudoti savo artilerijos taikiniams optimizuoti.
„Vector“ teikia didelės raiškos realaus laiko vaizdo įrašus 15 kilometrų atstumu ir gali išbūti ore iki dviejų valandų.
Japonija taip pat yra tiekusi Ukrainai bepiločių orlaivių. Tačiau Ukraina naudoja ir vietinius dronus.
Labiausiai paplitęs ukrainietiškas dronas yra „Leleka-100“, sveriantis apie penkis kilogramus, kurį gamina „Deviro“ bendrovė Dnipro mieste centrinėje Ukrainoje.
Mažiau rusiškų dronų
Atrodo, kad Rusijos kariuomenė mažiau pasikliauja dronais, tačiau juos naudoja. Pagrindinis jos dronas yra „Orlan-10“ – nedidelis žvalgybinis ir stebėjimo bepilotis orlaivis, pagamintas Specialiųjų technologijų centre Sankt Peterburge.
3,1 m ilgio „Orlan-10“ gali nuskristi iki 100 km. Žvalgybos sistema yra paprastos konstrukcijos: joje naudojamos komercinės „Canon EOS-D“ serijos kameros, skirtos fotografuoti iš oro, taip pat termovizorinės ir vaizdo kameros.
Tačiau, atsižvelgiant į visus šiuos automatizuotos karybos pokyčius, dronų ekspertas A. H. Michelis sako, kad turėtume žinoti, jog su dronais susiję pavojai ir problemos kelia susirūpinimą.
Pavyzdžiui: ar naudotojai turi pakankamai informacijos apie padėtį, kad galėtų priimti sprendimus dėl jėgos panaudojimo? Ar ginklai yra pažeidžiami įsilaužimo? Jei dronas padaro nenumatytą žalą, kaip galima patraukti asmenis atsakomybėn už tą žalą? Kaip apsaugoti civilius gyventojus?
„Su kiekviena papildoma autonomine funkcija, kuri pridedama prie tokių ginklų, šių rūpesčių daugėja“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. H. Michelis.