Reikalavimas supilti skysčius į 100 mililitrų talpos talpyklas ir išimti elektronikos prietaisus iš krepšių jau beveik 16 metų yra įprastas kelionių lėktuvu elementas. Tačiau daugelyje pasaulio oro uostų jau įdiegtos naujos technologijos, kurios leis atsisakyti šios taisyklės, o kai kuriuose oro uostuose šio draudimo jau pradėta atsisakyti.
Vyksta tyli revoliucija oro uostų saugumo srityje, tačiau dauguma mūsų to nė nepastebėjo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Reikalavimas supilti skysčius į 100 mililitrų talpos talpyklas ir išimti elektronikos prietaisus iš krepšių jau beveik 16 metų yra įprastas kelionių lėktuvu elementas. Tačiau daugelyje pasaulio oro uostų jau įdiegtos naujos technologijos, kurios leis atsisakyti šios taisyklės, o kai kuriuose oro uostuose šio draudimo jau pradėta atsisakyti, skelbia CNN.
Dar 2021 m. spalį Šanono oro uostas Airijos vakaruose tyliai paskelbė apie naują modernią kompiuterinės tomografijos, arba kompiuterinės tomografijos, skenavimo saugumo sistemą, kuri buvo įdiegta už 2,5 mln. eurų (apie 2,6 mln. dolerių).
Dabar skysčiai ir elektronika gali likti krepšiuose, skysčių kiekis neribojamas, o rankiniai krepšiai gali būti pernešami per skenavimo sistemą naujuose didesniuose dėkluose.
Tai ne pirmas kartas, kai Šenono, labiausiai į vakarus nutolusio Europos oro uosto, veikla tapo pasauline pioniere. Pirmoji pasaulyje Duty-Free parduotuvė čia atidaryta 1947 m., o 2009 m. jis tapo pirmuoju oro uostu pasaulyje, už Amerikos ribų, kuriame buvo įrengtos visos JAV išankstinio išmuitinimo patalpos.
„Tai vienas iš projektų, kurių „Shannon Group“ ėmėsi tuo laikotarpiu, kai aviacijai buvo taikomi griežti kelionių apribojimai“, – CNN Travel pasakoja grupės komunikacijos vadovė Nandi O'Sullivan.
Įgyvendintas pandemijos metu, tik 2022 m. kovo mėn. atnaujinus tarptautines keliones, šis oro uosto žingsnis ėmė sulaukti platesnio dėmesio. Donegalo oro uostas Airijos šiaurės vakaruose taip pat pasekė šiuo pavyzdžiu – įdiegė naują technologiją ir atsisakė 100 mililitrų taisyklės.
Didesnis saugumas, trumpesnės eilės
Kaip veikia ši nauja kompiuterinės tomografijos technologija, kurie oro uostai ją jau naudoja ir kodėl daugiau vietų nesumažina apribojimų?
Kevinas Riordanas, bendrovės „Smiths Detection“, kuri tiekia Šanono saugumo įrangą ir yra pasaulinė kompiuterinės tomografijos technologijų lyderė, patikros punktų sprendimų vadovas, tai paaiškina.
Kaip ir ligoninėse žinomi kompiuterinės tomografijos aparatai, taip ir oro uostuose naudojami saugumo skeneriai įprastą 2D rentgeno spindulių skenavimą pakeičia daug tikslesniu 3D vaizdavimu.
„Iš 2D vaizdo galima gauti daug informacijos, tačiau jei rankoje laikote 3D objektą, gaunate daug daugiau informacijos, – sako K. Riordanas.
Saugumo požiūriu, jie gali priimti labai tikslius sprendimus apie tai, kokios medžiagos yra jūsų krepšyje: ar tai medžiaga, kuri gali kelti grėsmę, ar nekenksminga. Tai didesnis saugumas, geresni sprendimai.“
Šenono oro uosto skaičiavimais, įdiegus naująją technologiją keleivių saugumo patikros laikas sutrumpės perpus, ir nenuostabu, kad K.Riordanas sako, jog oro uostuose, kuriuose buvo išbandyti naujieji aparatai, keleivių atsiliepimai buvo labai teigiami.
Draudimas naudoti skysčius buvo įvestas visame pasaulyje po to, kai 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo sužlugdytas transatlantinis teroristų sąmokslas, kurio metu grupė planavo susprogdinti skystus sprogmenis keliuose skrydžiuose. Tai tapo kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau daugelis iš mūsų mielai prisimena laikus, kai saugumo linijos buvo greitesnės, o bagažo pakavimas paprastesnis.
Laipsniškas diegimas
Kompiuterinės tomografijos technologija pirmą kartą pradėta naudoti 2018 m. Skeneriai buvo išbandyti didžiuosiuose oro uostuose, įskaitant Londono Hitrou, Niujorko JFK ir Amsterdamo Schipholio oro uostą. „Heathrow“ paskelbė, kad investuoja 50 mln. svarų sterlingų (apie 62 mln. JAV dolerių) į laipsnišką šios technologijos diegimą visuose savo oro uostuose, o galutinis terminas – 2022 m.
2020 m. liepą paskelbta, kad Londono Sautendo oro uostas taps pirmuoju Didžiojoje Britanijoje, atsisakiusiu praktikos, pagal kurią keleiviai, prieš praeidami saugumo patikrą, iš krepšių turėjo išimti skysčius ir elektronikos prietaisus.
Amsterdamo Šipholio oro uostas taip pat nuo 2020 m. visuose patikros punktuose naudoja kompiuterinės tomografijos technologiją, CNN sakė šio oro uosto vyresnysis atstovas spaudai Dennisas Mulleris. Jo keleiviams nebėra privaloma laikytis skysčių apribojimų, tačiau oro uostas pataria vis tiek naudoti 100 mililitrų talpyklą, kad būtų išvengta problemų skrendant į kitur.
„Nyderlandai, ko gero, pasistūmėjo greičiau nei dauguma kitų“, – sako K. Riordanas. „Jungtinė Karalystė iš tikrųjų įpareigojo šią technologiją įdiegti iki 2024 m., o tai leistų panaikinti visus apribojimus, susijusius su tuo, ką galima vežtis su savimi.“
Kai daugiau šalių galės visiškai įdiegti šią technologiją, vis daugiau oro uostų ir regionų pradės atšaukti arba sušvelninti draudimus, tačiau taisyklių pakeitimai nebus greiti ir visuotiniai.
Darbuotojų trūkumas
„Tai dinamiškas vaizdas, kurį vis dar bandome suprasti, koks buvo poveikis per pastaruosius dvejus metus“, – sako K. Riordanas. Keleivių skaičius daugelyje oro uostų (tikriausiai) atsigauna greičiau, nei tikėtasi. Visame pasaulyje skelbiama apie darbuotojų trūkumą oro uostuose ir oro linijų bendrovėse, todėl daugelis prognozuoja, kad vasarą laukia chaosas.
„Smiths Detection“ yra viena iš nedaugelio kompiuterinės tomografijos technologijų srityje veikiančių bendrovių, o pagrindinė konkurentė yra JAV bendrovė „Leidos“, kuriai praėjusiais metais buvo suteikta 470,7 mln. dolerių vertės TSA sutartis dėl patikros per patikros punktus technologijos diegimo JAV.
„Mums, kaip tiekėjams, tai nuolatinis procesas“, – sako K.Riordanas. Dabartiniai personalo apribojimai „verčia mus kurti daug efektyvesnes operacijas. KT technologija yra geriausia iš turimų, bet ar yra protingas būdas ją naudoti, optimizuoti?“
Viena iš naujovių – multipleksavimas: „Per aparatą praleidžiamas maišelių srautas, o vaizdai siunčiami (trims ar keturiems) skirtingiems operatoriams, o ne tik vienam operatoriui į vieną aparatą. Tai vienas iš būdų, kaip kompensuoti darbuotojų skaičiaus mažėjimą ir keleivių skaičiaus didėjimą.“
Reikės persvarstyti finansus
Šios naujos technologijos diegimo išlaidos nėra mažos, o mažesniems oro uostams, kurie ir taip susiduria su sunkumais po „Covid“, gali būti sunku ją įsidiegti.
Kiekvienas jų turės apsvarstyti savo planuojamą atnaujinimų ir naujovių ciklą, apimantį visus XXI a. oro uosto apribojimus ir reikalavimus.
Daugiau oro uostų patirs spaudimą, kai valstybės įpareigos juos modernizuoti, tačiau iki to laiko atskiri oro uostai turės įvertinti savo ekonominį pajėgumą. Efektyvumas ir klientų pasitenkinimas, žinoma, yra labai svarbūs, tačiau trumpesnės patikros eilės taip pat reiškia, kad keleiviai greičiau pereis patikrą ir išleis daugiau pinigų oro uosto parduotuvėse ir restoranuose.
„Skirtinguose pasaulio regionuose tai vyksta skirtingu greičiu“, – sako K. Riordanas.
Kol kas dar per anksti prognozuoti, kaip greitai viskas vyks, tačiau, atsižvelgiant į tokių oro uostų kaip Šenono ir Šipholo lyderystę, per artimiausius kelerius metus galime sulaukti pokyčių, o kadangi pramonė atsigauna, tikėtina, kad tai įvyks anksčiau nei tikimasi.
