Kai kuriems gyventojams, norintiems apsirūpinti saulės energija, gali tekti išleisti daugiau, nei įsivaizdavo. Vienas 15min skaitytojas, norėjęs įsirengti saulės jėgainę, sužinojo, kad prieš tai savo lėšomis turi rekonstruoti tinklus – tai jam atsieitų apie 8,5 tūkst. eurų. Pernai panašią dilemą turėjo spręsti apie 200 gyventojų.
Kai kuriems gyventojams, norintiems apsirūpinti saulės energija, gali tekti išleisti daugiau, nei įsivaizdavo. Vienas 15min skaitytojas, norėjęs įsirengti saulės jėgainę, sužinojo, kad prieš tai savo lėšomis turi rekonstruoti tinklus – tai jam atsieitų apie 8,5 tūkst. eurų. Pernai panašią dilemą turėjo spręsti apie 200 gyventojų. Tuo tarpu ESO teigia, kad tokie atvejai santykinai reti – tai galioja apie 2 proc. gaminti elektrą norinčių klientų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Siekiant mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos, valstybė skatina gyventojus investuoti į saulės jėgaines. Šiam procesui skiriama vis daugiau paramos – balandžio pradžioje saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuoti papildomi 60 mln. eurų.
Tačiau kai kurių žaliosios energetikos entuziastų nuomone, procesas dar turi trūkumų. Į 15min kreipęsis skaitytojas Simonas (vardas pakeistas) teigė, kad viename Žemaitijos kaime gyvenantis jo tėvas planavo įsirengti saulės jėgainę, tačiau susidūrė su brangia problema.
Jis yra gavęs paramą saulės jėgainei įsigyti, tačiau iki šiol ja nepasinaudojo. Priežastis – norėdamas prisijungti norimos galios jėgainę, jis papildomai iš savo kišenės turėtų primokėti 8495,93 euro už kaimo elektros tinklų rekonstrukciją.
Pensijoje esančiam vyrui tokia suma būtų per didelė našta, sako jo sūnus, o pačiai saulės elektrinei ir taip reikėjo taupyti ne vienerius metus.
„Mano tėvukas, nors ir pensininkas, bet inovatyvus, prieš trejus metus pirmasis kaime įsirengė šilumos siurblį oras-vanduo“, – 15min pasakojo skaitytojas.
Įsirengiant elektrinę, iš Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas. Pateikęs prašymą prisijungti naująją elektrinę, Simono tėvas gavo atsakymą, kad dabartinėmis techninėmis sąlygomis jo prašymo įgyvendinti neįmanoma.
Dabar ESO galėtų suteikti leidimą 4 kW leistinai generuoti elektros galiai. Tačiau tai, anot skaitytojo, ekonomiškai neapsimoka, nes tuomet elektrinė nepagamins nei pusės objekte suvartojamos elektros energijos.
Tėvas su sūnumi ESO siūlė leisti padidinti galią bent vienu 1 kW iki 5 kW. Anot jų, 5 kW jau būtų „kažkas apčiuopiamo“, o ateityje, pagerėjus situacijai su tinklais, galią name būtų galima padidinti iki norimos.
Simonas pabrėžia, kad objektui numatyta leistina vartoti galia yra 15 kW.
Tačiau ESO atsakė, kad norint suteikti net ir vienu kilovatu didesnę galią vis vien reikėtų atlikti tinklo rekonstrukcijos darbus.
Kaimynams tai neįdomu – bent jau kol kas
Jeigu saulės elektrines norėtų įsirengti ir daugiau kaimo gyventojų, rekonstrukcijos išlaidas būtų galima dalintis. Tačiau visame kaime nėra nė vienos saulės elektrinės, tuo kol kas nesidomi ir kaimynai.
Vis dėlto neatmetama, kad, sutvarkius tinklus, laukiantys kaimynai ateityje galėtų išlošti, nes visos pirminės išlaidos šiuo konkrečiu atveju tektų Simono tėvui. Tai jam neatrodo teisinga.
„Labai keista, tėvas sumokėtų tuos tūkstančius, sutvarkytų tą liniją ir tada likę gyventojai galėtų jungtis be jokių investicijų“, – stebėjosi Simonas.
Vyrai piktinasi, kad gyventojai apskritai turi mokėti už rekonstrukcijas, kadangi tinklais naudojasi visi, o gyvenvietėje jokių didelių tinklo renovacijų nebuvo atlikta pastaruosius 30 metų.
ESO: tokių situacijų pernai buvo 200
Simono tėvo situacija – atsikartoja ir kitose Lietuvos vietose. Per 2021 m. ESO išdavė 10,5 tūkst. prijungimo sąlygų gaminantiems vartotojams, iš kurių apie 200, t. y. apie 2 proc. atvejų, buvo nustatytas poreikis prie tinklo rekonstrukcijos iš dalies prisidėti ir pačiam gyventojui.
Tiksli panašios rekonstrukcijos kaina kiekvieną kartą gali būti skirtinga. Panašų atvejį 15min jau aprašė ir anksčiau.
Kaip 15min teigė ESO komunikacijos vadovas Paulius Kalmantas, tokios situacijos susidaro tada, kai iki gaminančio vartotojo prisijungimo elektros tinklas yra pakankamas ir atitinka nustatytus normatyvus, o prisijungus gaminančiam vartotojui nebeatitiktų. Tokiu atveju klientas, dėl kurio reikalinga plėtra, turi prie jos prisidėti kartu su pačia ESO.
Priešingu atveju, neįvykdžius tinko plėtros, susidarytų situacija, jog gyventojams nebūtų užtikrinta tinklo kokybė, argumentuoja ESO atstovai.
„Siekiame sudaryti klientams galimybę įsirengti jų norimos galios elektrines, tad gerokai dažniau atliekame papildomus skaičiavimus ar matavimus, skirtus įsitikinti, jog ir po elektrinės įrengimo ir prijungimo jos veikimas būtų stabilus, nekenktų elektros energijos kokybei nei pačiam vartotojui, nei jo kaimynams“, – komentavo P.Kalmantas.
Reaguodamas į gyventojo skundą, kad elektrinei skirta leidžiama galia – 15 kW gerokai mažesnė už siūlomą, ESO atstovas teigė, kad vartotojui suteikta leistinoji naudoti galia nereiškia, kad tokios pat galios gali būti prijungiama ir elektrinė.
„Vis dar pasitaiko atvejų, kai vadovaujamasi klaidingu įsitikinimu, kad kiek gyventojo nuosavybei priskirta elektros leistinos vartojimo galios, tokios galios galima statyti ir elektrinę“, – sakė P.Kalmantas.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, pusę rekonstrukcijos investicijų iš tiesų turi sumokėti jėgainės savininkas. Tai taikoma tokiais atvejais, kai po galios didinimo prijungti norimo dydžio elektrinės be papildomų tinklo pakeitimų galimybės nėra.
„Svarbu suprasti, kad tinklas turi ribojimų ir kartais yra poreikis prisidėti prie tinklo rekonstrukcijų. Papildomai pažymėtina, jog ne vienu šimtu atvejų ESO, įvertinusi esamus tinklo parametrus, savo investicinės programos apimtyje įgyvendino rekonstrukcinius projektus ir tokiu būdu užtikrino galimybę ESO klientams tapti gaminančiais vartotojais“, – sakė P.Kalmantas.
Paklausti, kokią alternatyvą siūlytų tokių pinigų rekonstrukcijai skirti negalinčiam pensininkui, ESO atstovai rekomendavo tapti nuotoliniu gaminančiu vartotoju, t. y. įsigyti dalį elektrinės dideliame saulės elektrinės parke.
„Tokį būdą generuoti savo žaliąją energiją pasirinko beveik 5 tūkst. šalies gyventojų“, – sakė P.Kalmantas.
Pasiteiravus apie galimą mechanizmą, kuris leistų išvengti tokių atvejų, kai pirmojo investuotojo lėšomis sutvarkius tinklus, prie jų nemokamai jungiasi kiti gyventojai, ESO nieko konkretaus pasiūlyti negalėjo.
Ministerija: vartotojai gali kurti atsinaujinančių išteklių bendriją
Kaip 15min informavo ESO, anksčiau panašiais atvejais vartotojas turėdavo apmokėti visą rekonstrukcijos sumą, o dabar abi pusės išlaidomis dalijasi. Tačiau apie tai, ar panašūs finansiniai įsipareigojimai gyventojui ateityje galėtų dar sumažėti, Energetikos ministerija nekalba.
Jos atstovai 15min teigė, kad panašios situacijos jiems yra žinomos, ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad tai sudaro vos 2 proc. visų metinių atvejų.
„Naujoje ES energetinės veiklos perspektyvoje planuojama remti kaupimo įrenginių įrengimą bei skirti finansavimą tinklams, kurie investuos į nutolusias ar nuošalias vietoves“, – rašoma ministerijos 15min atsiųstame komentare.
Vis dėlto, pažymi ministerija, „Proveržio pakete“ – juo planuojama mažinti biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms, sukurti palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatinti energetinių bendrijų kūrimąsi – patikslinimas dėl prijungimo neįtrauktas.
„Pažymėtina, kad nei viešų diskusijų metu, nei svarstymuose šis klausimas nebuvo akcentuojamas. Taip pat lieka neatsakytas klausimas – kas turėtų padengti elektros persiuntimo kainos dalį bei kitas išlaidas“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Kaip ir ESO, Energetikos ministerija siūlo gyventojams svarstyti ir elektros pirkimą iš nutolusio saulės parko. Kita jos siūloma galimybė – kurti atsinaujinančių išteklių bendrijas.
