Šį sezoną šildymo kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, dauguma ne tik su baime ėmė laukti kitų metų, bet ir pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymo būdą. Opcija, kurią svarstyti galėtų tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai – šilumos siurblių diegimas. 
Šį sezoną šildymo kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, dauguma ne tik su baime ėmė laukti kitų metų, bet ir pradėjo galvoti apie alternatyvų šildymo būdą. Opcija, kurią svarstyti galėtų tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai – šilumos siurblių diegimas. Itin daug dėmesio sulaukia geoterminio šildymo pasirinkimas, kuris, pasak specialistų, mažiausiai imlus išorės faktoriams ir pasižymi efektyviausiomis sąnaudomis. Investicijų tokia sistema reikalauja nemažai, tačiau dalį jų padengti gali valstybė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Geoterminis šildymas. „Shutterstock“ nuotr.
Kuo geoterminis šildymas pranašesnis už kitus?
Norint suprasti geoterminio šildymo privalumus, būtina susipažinti ir su šilumos siurblių tipais. Populiariausi yra trys: oras-oras, kitaip dar žinomas kaip kondicionierius, oras-vanduo ir gruntas-vanduo arba kaip dabar įprasta trumpinti – geotermas. Jei oras-oras sistema paprastai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tai kiti du šilumos siurblių tipai dažniausiai naudojami gyvenamiesiems namams šildyti. Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst. Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą.
Kaip pasakoja įmonės „Termo broliai“ pardavimų vadybininkas Jonas Karalius, efektyviausias sistemos segmentas – geoterminis šildymas – nuo likusių dviejų skiriasi tuo, kad jam dėl nuolat šilto gręžinio jokios įtakos nedaro lauko temperatūra. Tai savaime efektyvina ne tik namų šildymą, bet ir išlaidas.
„Lauko temperatūra geoterminiam šildymui neturi reikšmės, todėl vartotojai gana greitai įvertina ne tik mažesnes elektros sąnaudas, pastovią galią, tačiau ir sistemos patvarumą, kadangi čia veikia mažiau išorinių faktorių bei ciklų. Kitas didelis tokio šildymo pliusas – praktiškai nemokamas vėsinimas. Vasarą daugelio gamintojų įrenginiai nenaudoja kompresoriaus, o tik cirkuliacinį siurblį, kuris tiekia vėsų termofikatą į namus“, – vertes vardija šildymo sistemų ekspertas.
Pirmiau – investicijos, vėliau – grąža
Ne mažiau nei jau išvardyti sistemos pliusai, daugeliui svarbu sužinoti, kokie yra tokios sistemos eksplotavimo kaštai ir, vis dėlto, kiek gi iš tiesų galima sutaupyti, įsirengus vadinamąjį geotermą?
„Dabartinėmis energetinėmis kainomis, šildymas šilumos siurbliu gruntas-vanduo kainuoja daugmaž tiek pat kaip malkomis, tačiau nereikia dirbti pečkuriu. Kita vertus, t. y. apie 20–30 proc. pigiau nei briketais, granulėmis ar tuo pačiu šilumos siurbliu oras-vanduo. Lyginant su gamtinėmis dujomis, kaštų skirtumas gali siekti iki pusės“, – skaičiuoja J. Karalius.
Ekspertas pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai yra brangesni ir gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų. Pasak jo, investiciją augina tai, jog tokiam šildymui būtinas gręžinys – pastarasis, priklausomai nuo jo tipo ir grunto sudėties, sudaro kone pusę visų kaštų. Kita vertus, J. Karaliaus pastebėjimu, gręžinys tampa amžina investicija, nes net ir po 20 metų, sugedus geoterminiam įrenginiui, jį galima pakeisti kitu, prijungiant prie to paties senojo gręžinio.
„Svarstantiems apie tokį šildymą, bet besibaiminantiems dėl didelių išlaidų, pagalbos galima kreiptis į valstybę. Norintiems savo namuose įsidiegti šilumos siurblį, ji kompensuoja apie 50 procentų kainos. Žinoma, siurbliui keliami tam tikri techniniai reikalavimai, kad būtų galima pretenduoti į paramą, tačiau tie reikalavimai gana logiški, tad jei atitinkamos visos sąlygos, paramą gauti didelio vargo nėra“, – mano ekspertas.
