Rusija sėkmingai išbandė naują tarpžemyninę balistinę raketą, kurią NATO praminė „Šėtonu II“ („Satan II“). Nors ji gali paleisti branduolines galvutes bet kurioje pasaulio vietoje, Pentagonas pareiškė, kad raketa nekelia grėsmės Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkams.
Rusija sėkmingai išbandė naują tarpžemyninę balistinę raketą, kurią NATO praminė „Šėtonu II“ („Satan II“). Nors ji gali paleisti branduolines galvutes bet kurioje pasaulio vietoje, Pentagonas pareiškė, kad raketa nekelia grėsmės Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkams.
Trečiadienį (balandžio 20 d.) per televiziją transliuotame kreipimesi po pranešimo apie raketos paleidimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakojo, kad ši raketa, oficialiai vadinama RS-28 „Sarmat“, neturi analogų visame pasaulyje ir privers priešininkus „dukart pagalvoti“ prieš grasinant Rusijai.
Pirmą kartą V.Putino 2018 m. pranešime apie šalies padėtį pristatyta kaip „naujos kartos“ branduolinių raketų technologija, raketa „Sarmat“ yra 35,3 m ilgio ir sveria 220 tonų (200 metrinių tonų). Naujosios raketos apytikslis veikimo nuotolis yra 10000-18000 km.
Šią raketą Rusija pradėjo kurti 2000-ųjų pradžioje, ji gali nešti iki 15 lengvųjų branduolinių kovinių galvučių, sujungtų į masyvą, vadinamą MIRV (anlg. Multiple Independently Targetable Re-Entry Vehicles).
JAV Ginklų kontrolės centro teigimu, MIRV yra raketų tipas, pirmą kartą sukurtas XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje ir skirtas tam, kad tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM) galėtų siųsti kelias kovines galvutes į skirtingus taikinius.
Raketa „Sarmat“ buvo sukurta siekiant pakeisti dabartinę Rusijos tarpžemyninę balistinę raketą – senstančią sovietinių laikų raketą „Voevoda“, NATO vadinamą „Satan“.
Praėjusį trečiadienį vykusio bandymo metu Rusija pranešė, kad raketa „Sarmat“ buvo paleista iš Plesecko kosmodromo, o jos „kovinės galvutės“ pataikė į nustatytus taikinius Kamčiatkos pusiasalyje, pranešė „Defense News“.
Po bandymo V.Putinas pareiškė, kad raketa „gali įveikti visas šiuolaikines priešraketinės gynybos priemones“. Jis taip pat pabrėžė, kad „Sarmat“ dalys gaminamos tik šalies viduje, o tai, anot jo, palengvins masinę jos gamybą ir greičiau aprūpins Rusijos pajėgas, rašo „Live Science“.
Tačiau, nepaisant grėsmingų V.Putino žodžių, trečiadienį Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby pareiškime teigė, kad JAV žvalgyba bandomojo paleidimo „nelaikė grėsme Jungtinėms Valstijoms ar jų sąjungininkams“.
„Rusija tinkamai pranešė Jungtinėms Valstijoms pagal Naujosios START sutarties įsipareigojimus, kad planuoja išbandyti šią ICBM“, – pridūrė J.Kirby. „Tokie bandymai yra įprastas dalykas ir nebuvo staigmena.“
Lyginant vien tik bunkeriuose esančias raketas, naujoji Rusijos raketa atrodo grėsminga. Ji gali iškelti krovinį, kurio galingumas yra maždaug 50 megatonų trotilo, palyginti su JAV raketa „Minuteman III“, kurios didžiausias naudingasis krovinys yra 1,425 megatonos, rašo „Live Science“.
Nemažesnį susirūpinimą kelia Rusijos deklaruojamas hipergarsinis pajėgumas, o tai reiškia, kad kai kurios raketos pakeliui į taikinį gali pagreitėti 6173 km/val. Šiuo metu ir Rusija, ir Kinija teigia turinčios hipergarsinių raketų.
Nuo 2010 m. JAV atliko 17 skirtingų hipergarsinių raketų bandymų, iš kurių 10 nepavyko. Paskutinis, „Lockheed Martin“ sukurtos hipergarsinio ginklo koncepcijos (HAWC) bandymas, atliktas 2022 m. kovo viduryje, buvo sėkmingas.
Bandymui atlikti „Lockheed Martin“ ir Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA) išmetė raketos prototipą iš lėktuvo-nešėjo. Raketa pasiekė didesnį nei 19 812 metrų aukštį ir nuskrido daugiau nei 555,6 km, – sakoma DARPA pareigūnų pareiškime. Raketa kol kas dar nepradėta naudoti.
SS-18 „Satan“ / wikimedia.org nuotr.
Tačiau didesnė maksimali galia ir greitesnės raketos nereiškia, kad Rusija gali būti tikra dėl pirmojo smūgio pranašumo. Kitos veikiančios JAV ICBM – UGM-133 „Trident II D5“ – yra įrengtos povandeniniuose laivuose kaip MIRV, galinčios paleisti iki aštuonių kovinių galvučių 2000-12000 km atstumu ir tai gali padaryti iš bet kurios pasaulio vietos.
Be to, Didžiosios Britanijos gynybos analitinio centro Royal United Services Institute (RUSI) generalinio direktoriaus pavaduotojas Malcolmas Chalmersas sakė, kad Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą su „jau dabar nemažu naikinamuoju potencialu“. Nepaisant padidėjusios griaunamosios galios, naujoji Rusijos raketa nedaug padidina pavojų, kurį jau kelia turimas Rusijos branduolinis ginklas.
Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, iš visų pasaulyje esančių maždaug 13 080 branduolinių kovinių galvučių Rusija teigia turinti 6257, o Jungtinės Valstijos – 5550. Trečia šalis, turinti daugiausiai branduolinių galvučių, yra Kinija – 350.
