Pirmas privatus skrydis į kosminę stotį: tarša aplinkai ir stulbinanti suma už bilietą

Penktadienio rytą iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje startavo „Axiom-1“ misija, kurios metu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo nugabenti trys už skrydį susimokėję keleiviai ir buvęs NASA astronautas.

„Axiom-1“ misijos paleidimas, skrydis „SpaceX“ raketa / NASA/Joel Kowsky/Cover Images

Misija „Axiom-1“ yra pirmoji iš daugelio NASA planuojamų misijų, kuriomis siekiama TKS pradėti naudoti komerciniams tikslams. Šiuo metu pagrindinė kosminės stoties paskirtis buvo joje vykdoma mokslinė veikla.

Tiesa, misijos „Axiom-1“ vadas pabrėžtinai teigė, kad tai nėra kosminio turizmo pavyzdys, nes įgula praėjo mokymus, o 10 dienų truksiančios misijos metu planuojama atlikti biomedicininius tyrimus, rašo „Science Alert“.

Tai ne pirmas kartas, kai TKS lankosi klientai, susimokėję už savo kelionę – anksčiau Rusija pardavinėjo vietas savo erdvėlaiviuose „Sojuz“ įvairiems turtingiems įspūdžių ieškotojams. Tačiau tai pirmoji misija, kurios įgulą sudaro tik privatūs piliečiai, taip pat pirmas kartas, kai privatūs piliečiai keliauja į TKS JAV pagamintu erdvėlaiviu.

Milijoninis bilietas

Keturi nauji astronautai prisijungs prie septynių TKS įgulos narių.

Anksčiau „Axiom“ atskleidė, kad 10 dienų kelionės į TKS kaina yra 55 mln. dolerių už vieną vietą, tačiau bendrovė atsisakė komentuoti šios konkrečios misijos finansines sąlygas – pernai spaudos konferencijoje tik pasakė, kad kaina siekia „dešimtis milijonų“.

„CNN Business“ teigimu, misija tapo įmanoma dėl labai glaudaus „Axiom“, „SpaceX“ ir NASA veiksmų koordinavimo.

NASA taip pat atskleidė keletą detalių apie gyvenimo kosmose kainas.

Vien maistas kosmose kainuoja 2000 dolerių (apie 1840 eur.) dienai vienam asmeniui. Komercinės įgulos aprūpinimas į kosminę stotį ir iš jos kainuoja dar nuo 88 tūkst. iki 164 tūkst. JAV dolerių (81-154 tūkst. eur.) vienam asmeniui per dieną.

Kiekvienos misijos metu būtinos NASA astronautų pagalbos suteikimas komerciniams klientams kainuos dar 5,2 mln. dolerių (apie 4,7 mln. eur.), o visa misijos parama ir planavimas, kuriuos suteikia NASA, – dar 4,8 mln. dolerių (4,4 mln. eur.), rašo „CNN Business“.

Ką veikti kosmose?

Kiekvienas įgulos narys turi mokslinių tyrimų projektų, prie kurių planuoja dirbti, sąrašą.

72 metų Larry Connoras, nekilnojamojo turto magnatas, atliks tyrimus, kurių tikslas ištirti kaip skrydis į kosmosą veikia senstančias ląsteles.

52 metų Markas Pathy, Kanados investicinės įmonės „Canadian Investment Firm“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, vykdys medicininius tyrimus, susijusius su vaikų sveikata.

Pasak „Axiom“, 64 metų Eytanas Stibbe, buvęs Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvo pilotas ir dabartinis verslininkas, taip pat atliks keletą mokslinių tyrimų, kurie daugiausia dėmesio skirs „švietėjiškai ir meninei veiklai, kuria siekiama sujungti jaunąją kartą Izraelyje ir visame pasaulyje“.

Tamsioji pusė – tarša

Misijai naudojama „SpaceX Falcon 9 Block 5“ raketa, kurios viršūnėje esančiame erdvėlaivyje „Crew Dragon“ yra įgula. Raketą sudaro dvi pakopos: daugkartinio naudojimo stiprintuvas, kuriame telpa didžioji dalis (maždaug keturi penktadaliai) degalų ir kuris grįžta į Žemę pakartotiniam naudojimui, ir nebenaudojama antroji pakopa.

Prieš grįžtant į Žemę raketos stiprintuvas pasiekia maždaug 140 km aukštį. Energija, reikalinga erdvėlaiviui nugabenti į TKS, gaunama vykstant degimo reakcijai tarp raketinio žibalo ir skysto deguonies, o jos metu išsiskiria ir aplinkai pavojingi šalutiniai produktai.

Kaip rašo „Science Alert“, raketų paleidimas ir daugkartinio naudojimo komponentų grąžinimas į įvairius atmosferos sluoksnius išskiria oro teršalus ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios vidutiniuose ir viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali išlikti daugelį metų. Palyginimui, analogiški teršalai, išmetami Žemės paviršiuje ar netoli jo, išsilaiko ne ilgiau kaip kelias savaites.

„SpaceX Falcon“ raketose naudojamas žibalo kuras yra angliavandenilių mišinys, sudarytas iš anglies ir vandenilio atomų. Šie reaguoja su skystu deguonimi ir sudaro anglies dioksidą (CO₂), vandens garus (H₂O) ir juodosios anglies arba suodžių daleles, kurios išsiskiria iš raketos išmetamųjų dujų.

CO₂ ir H₂O yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, o juodųjų suodžių dalelės labai veiksmingai sugeria saulės spindulius. Tai reiškia, kad visos šios cheminės medžiagos prisideda prie Žemės atmosferos atšilimo.

Azoto oksidai (NO_x) – reaktyvūs oro teršalai – taip pat susidaro paleidimo metu dėl labai aukštos temperatūros, kuri sukelia jungimosi reakciją tarp paprastai stabilių azoto ir deguonies molekulių. NO_x taip pat susidaro, kai į Žemę grįžta daugkartinio naudojimo raketos sudedamosios dalys, dėl ekstremalių temperatūrų, atsirandančių dėl trinties į šiluminius skydus, kai jie skrieja per mezosferą 40-70 km aukštyje.

Kai šios dalelės susiduria su ozono sluoksniu (stratosferoje), jos ozoną paverčia deguonimi ir taip suardo trapų apvalkalą, saugantį planetą nuo kenksmingų ultravioletinių saulės spindulių.