Europos aplinkos agentūra teigia, kad dėl ilgalaikio triukšmo per metus Europos Sąjungoje anksčiau laiko miršta 12 tūkst. žmonių. Technologijų bendrovės pradėjo ieškoti naujų būdų, kaip nuslopinti nepageidaujamą garsą. Viena iš tokių įmonių yra Izraelio įmonė „Silentium“, kuri sukūrė sistemą „Quiet Bubble“. Anot įmonės, ši sistema gali gerokai sumažinti kai kuriuos nepageidaujamus garsus, pavyzdžiui, partnerio knarkimą.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Sue Pearl ir jos vyras Davidas kiekvieną rytą atsibunda irzlūs. „Mano vyras knarkia taip garsiai, kad dreba visas namas“, – BBC sako Sue.
Deividas, 65 metų advokatas iš Londono, išbandė beveik viską, kad išspręstų šią problemą – nuo nosies lašų ir juostelių iki purškiklių ir net elektrinės apyrankės su elektrošoko funkcija. Tačiau niekas, net ir jo gydytojas, nepadėjo.
„Mane Davidas dažnai pažadina, sutrinka mano miego ritmas, todėl aš jį išsiunčiu miegoti į kitą kambarį. Gyvenimas su knarkiančiu žmogumi vargina, nes nė vienas iš mūsų nemiegame tinkamai“, – tikina Sue.
Tačiau neigiamos įtakos gyvenimo kokybei gali turėti ir kiti garsai, pavyzdžiui, judrus kelias šalia namo langų ar triukšmingi kaimynai.
Europos aplinkos agentūra teigia, kad dėl ilgalaikio triukšmo per metus Europos Sąjungoje anksčiau laiko miršta 12 tūkst. žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pritaria, kad triukšmo tarša yra nepakankamai įvertinta grėsmė, galinti sukelti daug trumpalaikių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, miego sutrikimus, poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, prastesnius darbo ir mokymosi rezultatus.
Tylą „gamina“ technologijos
Todėl technologijų bendrovės pradėjo ieškoti naujų būdų, kaip nuslopinti nepageidaujamą garsą. Viena iš tokių įmonių yra Izraelio įmonė „Silentium“, kuri sukūrė sistemą „Quiet Bubble“. Anot įmonės, ši sistema gali gerokai sumažinti kai kuriuos nepageidaujamus garsus, pavyzdžiui, partnerio knarkimą.
Technologija pagrįsta garsiakalbiu ir mikrofonu. Mikrofonas klausosi nepageidaujamo garso, o garsiakalbis skleidžia tokias pat garso bangas, tik ne nuo pradžių, o nuo pabaigos. Tokia technologija, vadinama aktyviuoju triukšmo slopinimu, ausinėse egzistuoja jau kelerius metus. Tačiau „Sillentium“ sukūrė sistemą, kuri veikia neužsidėjus ausinių.
„Mūsų garsiakalbį ir jutiklius galite pritvirtinti prie lovos galvūgalio ir partnerio knarkimo garsas gerokai sumažės, nes jis garso slopinimo technologija generuoja antitriukšmą“, – BBC kalba „Silentium“ vadovas Yoelis Naoras.
Pasak jo, ši technologija taip pat galėtų būti naudojama ir automobiliuose – vaikai sėdėdami gale galėtų žiūrėti filmus, o priekyje vairuojantys tėvai beveik nieko girdėtų.
Bendrovė teigia, kad jos technologija taip pat gali sukurti ir individualias garso zonas. Pavyzdžiui, traukinyje ar lėktuve sėdintys žmonės galėtų klausytis muzikos be ausinių, netrukdydami kitiems asmenims.
„Silentium“ jau bendradarbiauja su automobilių gamintoju „Jaguar Land Rover“ ir tikisi sudominti kitas automobilių įmones, taip pat traukinių ir oro linijų bendroves savo technologijomis.
Kita JK įmonė „Brigade Electronics“ gamina kiek kitokią garsinę technologiją, kuri skleidžia garsą 10 m perimetre. Pavyzdžiui, kai sunkvežimis važiuoja atgal, jis skleidžia garsų įspėjamąjį signalą. Tačiau dėl „Brigade Electronics“ technologijos sunkvežimio garsą girdi tik arti transporto priemonės esantys žmonės.
„Baltasis garsas aiškiai girdimas pavojingoje zonoje, net jei dėvite apsaugines ausines ar turite klausos aparatą. Be to, toks garsas nepabudina visos kaimynystės“, – sako „Brigade Electronics“ rinkodaros vadovė Emily Hardy.
Bendrovės garso sistemos buvo įrengtos įvairiose transporto priemonėse – oro uosto vežimėliuose ar prekybos centrų keltuvuose, ekskavatoriuose ir kai kuriuose elektromobiliuose.
Žmonės nori tylos
Poppy Szkiler yra viena tarptautinės sertifikavimo programos „Quiet Mark“ įkūrėjų, pagal kurią už mažą triukšmo lygį apdovanojami įvairūs gaminiai ar objektai, pavyzdžiui, viešbučiai, parduotuvės, transporto įmonės.
P. Skiler teigia, kad vyksta tylos revoliucija, nes per pastaruosius dvejus metus padidėjo poreikis mažinti nereikalingą triukšmą. Ji sako, kad tai iš dalies lėmė koronavirusas, nes dėl karantino triukšmas miestuose sumažėjo perpus.
„Be to, dirbant iš namų žmonės atkreipė dėmesį į įvairius triukšmus, esančius namuose“, – BBC pabrėžė ji.
Talya Ressel, psichoterapeutė, dirbanti Londone su triukšmu jautriais žmonėmis, sako, kad mus supa kaip niekada daug garsų, kuriems kai kurie žmonės yra itin jautrūs.
„Jei negalite išvengti nepageidaujamo garso, o triukšmą slopinančios ausinės ar kitos priemonės nėra išeitis, jums reikia aktyvaus plano, kaip suvaldyti situaciją. Problemos ignoravimas nereiškia, kad jūsų kūnas nereaguoja. Pabandykite kasdien rasti kelias minutes, per kurias galėtumėte pasėdėti tyloje. Tai suteiks galimybę organizmui atsistatyti po dienos, kuri buvo pilna garsų“, – patarė psichoterapeutė.
