Kad ir kaip įdėmiai žiūrėtume į aplinkosaugos tendencijas ir ateitį, tiesa yra ta, kad elektromobiliai daugeliui žmonių yra tiesiog per brangūs. Ir nors konkurencija elektromobilių rinkoje auga, tikėtis kainų kritimo būtų neprotinga. Vakarų valstybės tikisi didinti elektromobilių skaičių savo automobilių parkuose, todėl skiria paramą elektromobiliams įsigyti, bet ar to pakanka?
Kad ir kaip įdėmiai žiūrėtume į aplinkosaugos tendencijas ir ateitį, tiesa yra ta, kad elektromobiliai daugeliui žmonių yra tiesiog per brangūs. Ir nors konkurencija elektromobilių rinkoje auga, tikėtis kainų kritimo būtų neprotinga. Vakarų valstybės tikisi didinti elektromobilių skaičių savo automobilių parkuose, todėl skiria paramą elektromobiliams įsigyti, bet ar to pakanka? Ir kokia tai parama?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Problema – elektromobiliai yra per brangūs
Greitai, per daug negalvodami išvardinkite tris gerai gerai žinomus šiuo metu gaminamus elektromobilius. Ką paminėjote? Be jokių burtų galime spėti, kad paminėjote bent kelis iš šių (kainos iš Ev-database.org – vietinių atstovybių pasiūlymai gali būti kitokie):
- „Tesla Model 3“, kuris kainuoja nuo 43 tūkstančių eurų.
- „Porsche Taycan“ – nuo 89 tūkst.;
- „BMW i4“ – nuo 58,3 tūkst.;
- „Nissan Leaf“ – nuo 30 tūkst;
- „Hyundai Kona“ – nuo 35 tūkst.;
- „Volkswagen ID.3“ – nuo 32 tūkst.
Kartais kai kuriuos iš šių automobilių, priklausomai nuo šalies ir komplektacijos, pavyks įsigyti ir pigiau.
Ir taip, tai – ne patys pigiausi elektromobiliai. Tokie ir negalėtų būti, nes tai yra santykinai dideli, geros komplektacijos automobiliai. Gamintojai pasirinko pirmiausia elektrifikuoti vidutinės ir aukštesnės klasės modelius, nes įsprausti dabartinius baterijų kaštus į biudžetinį segmentą tiesiog nepavyktų. Tiesa yra tokia – elektromobiliai jau vien dėl savo savikainos yra brangesni nei benzininės ar dyzelinės mašinos. Iš dalies taip yra dėl naujų technologijų vystymo kaštų bei investicijų į naujas, specialiai elektromobiliams pritaikytas gamybos linijas, bet didžiaja dalimi – dėl medžiagų kainos. Ir ši situacija artimiausiu metu nepagerės. Greičiau priešingai.
Elektromobiliai dar visai neseniai buvo dar brangesni, tačiau su laiku dėl didėjančios konkurencijos ir pingančių žaliavų skirtumas tarp elektrinių ir vidaus degimo variklius turinčių automobilių kainų ėmė mažėti. Taip jau nutinka – naujos technologijos pirmiausia būna labai brangios, o vėliau jų kaina palaipsniui mažėja. Bet daug pigesnių elektromobilių, kurių savybės liktų praktiškos, artimiausiu metu nebus, net jei gamintojai ir žada drastiškai plėsti savo elektromobilių modelių gamas ar net visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių.
Pasak Tradingeconomics.com, ličio kaina per pastaruosius metus išaugo net kelis kartus. Auga ir vario, kobalto kainos. Lustų krizė irgi nepadės sumažinti stipriai kompiuterizuotų elektromobilių kainos. Be to, elektromobilių paklausa auga ne tik Europoje – Kinija yra didelė elektromobilių rinka. Taigi, medžiagos brangsta, paklausa didėja. O ir automobilių gamintojai atviri – greita elektrifikacija gali pražudyti pigių ir mažų automobilių segmentus.
Brangstantys ar bent jau nepingantys elektromobiliai būtų aktuali problema tik tiems, kurie svajoja važinėti tylioje švaroje. Bet dabar tai – ir didelis iššūkis valstybėms, kurios jau paskelbė vidaus degimo variklių atsisakymo datas ir deklaruoja aiškią švaraus transporto ambiciją.
Taigi, nors parama elektromobiliui įsigyti nėra naujiena (toli gražu), dabar ji labai aktuali.
Sprendimas – parama elektromobiliui įsigyti
Kone kiekvienoje Europos šalyje veikia kokia nors paramos sistema, skatinti elektromobilių pirkimą. Tikslas – sumažinti pirminį šoką, patiriamą elektromobilio pirkimo metu. Elektromobiliai daug kur ir taip turi įvairių privilegijų, įskaitant nemokamą parkavimą, galimybę važinėti kitiems lengviesiems automobiliams neprieinamose juostose, geresnes stovėjimo vietas prie įvairių institucijų ir prekybos centrų. Be to, ir jų išlaikymo kaštai yra žymiai mažesni tiek dėl pigesnės eksploatacijos, tiek dėl paprastesnės priežiūros ir retesnių gedimų.
Lietuva nėra išimtis – ir mūsų šalyje elektromobilių plitimas skatinamas pinigais. Čia elektromobilių pirkėjai kviečiami registruotis kompensacijoms gauti. Tai yra, pinigai mokami tiems, kurie elektromobilį jau įsigijo (vėliau matysite, kad būna ir kitaip). Pavyzdžiui, įsigiję naudotą elektromobilį šiuo metu iki 2022-ųjų birželio 1 dienos gali kreiptis 2500 eurų paramai gauti. Naujo elektromobilio pirkėjas gali tikėtis 5000 eurų paramos. Papildomas 1000 eurų paskatinimas skiriamas tiems, kurie sunaikino savo seną taršų automobilį. Tai yra, jei į metalo laužą tvarkingam utilizavimui pardavėte savo automobilį ir vietoje jo įsigijotę naują elektromobilį, bendra paramos suma jums gali siekti ir 6000 eurų. Maksimali leistina naujo automobilio kaina nėra numatyta, todėl teoriškai kompensaciją gautų ir žmogus įsigijęs 2,2 milijonų eurų vertės „Rimac Nevera“.
Susisiekimo ministerija skelbia, kad per 2021 metus įsigyti 1275 elektromobiliai už 4 668 500 eurų paramos sumą. Tai yra, vidutinė paramos suma siekė 3661,6 eurus. Šiuo metu numatytas galutinis paraiškų priėmimo terminas – birželio 1 diena. Tačiau tikriausiai viskas priklausys ir nuo to, kaip pavyks išnaudoti elektromobilių skatinimui numatytas lėšas – 6000000 eurų.
Elektromobiliai yra brangūs pirkiniai ir galbūt tame kontekste net ir 6000 eurų parama neatrodo labai didelė, bet tai vis tiek yra solidūs pinigai. Ypač turint omenyje, kad elektromobilių išlaikymo kaštai yra žymiai mažesni nei burzgiančių ir teršiančių mašinų – gali pavykti sutaupyti. Be to, kai kada nors ateityje Lietuvoje veiks tikras taršos mokestis (nebent esate įsitikinę, kad to niekada nebus) elektromobiliai nuo jo bus atleisti.
Aišku, tokios kompensacijos nėra unikalios Lietuvai. Štai Vokietija per 2021 metus kompensacijoms elektromobilių pirkėjams išleido 3,1 milijardą eurų. Paraiškos teikėjų skaičius 2021-aisiais pasiekė 625260, daugiau nei dvigubai viršydamas ankstesnius metus. Tiesa, 2020-ieji buvo pandeminiai metai ir žmonės mažai kur važiavo, todėl ir automobilių pardavimai buvo prasti. Pratęstoje subsidijų programoje Vokietija naujų elektromobilių pirkėjams pasiūlys 9000 eurų, naujiems hibridinių automobilių savininkams – iki 6750 eurų. Ateityje paramos suma priklausys nuo automobilio poveikio aplinkai (vien elektra nuvažiuojamo atstumo).
Tuo tarpu Prancūzijoje elektromobilių pirkėjai gali gauti 6000 eurų kompensaciją tik tuo atveju, jei jų perkama mašina kainuoja mažiau nei 45 tūkstančius eurų. Perkantys 45-60 tūkstančių eurų vertės elektrinį automobilį jau gali tikėtis tik 2000 eurų paramos. Tuo tarpu įkraunamų hibridų pirkėjai skatinami 1000 eurų parama. Įdomu tai, kad Prancūzijoje šiek tiek labiau skatinami komercinių furgonų pirkėjai, nes ši automobilinio transporto sritis tiesiog yra mažiau elektrifikuota (beje, ne tik Prancūzijoje, bet ir visur), o ir kaina šiame sektoriuje yra svarbesnis rodiklis renkantis naują mašiną. Privatūs elektrinių komercinių furgonų pirkėjai gali gauti 7000 eurų paramą, įmonės – 5000 eurų.
Įdomumo dėlei pasižvalgykime ne tik po Europos Sąjungos šalis. Norvegijoje elektromobiliams netaikomas įprastas PVM. Vien dėl šios priežasties lygindami vienodos komplektacijos automobilius norvegai dažnai gali pastebėti, kad elektromobiliai iš tikrųjų yra pigesni. Ir tai – dar ne viskas. Norvegijoje nuo pat 1990-ųjų elektromobiliams netaikomi ir importo mokesčiai, iki 2021-ųjų jų savininkai nemokėjo metinio kelių mokesčio. Norvegijoje elektromobilių vairuotojai gali džiaugtis ir daugybe kitų realių piniginių nuolaidų, įskaitant ir pigesnius persikėlimus keltais. Ir tai yra didelė priežastis, kodėl sausį 83,7 % visų Norvegijoje užregistruotų automobilių buvo elektriniai.
Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos dalis. Iki 32 tūkstančių svarų kainuojančių įkraunamų automobilių pirkėjai ten gali gauti iki 1500 svarų (1750 eurų) nuolaidą. Jungtinėje Karalystėje kompensacijos prašyti nereikia – valstybinę nuolaidą atstovybė pritaiko pardavimo metu. Tiesa, anksčiau tvarka buvo kitokia ir tai patiko ne visiems:
Taip, galbūt tai komiška, bet elektromobilių pirkėjai įprastai vis dar yra labiau pasiturintys (juk perka brangesnius automobilius) ir gauna valstybės paramą. Tačiau tai – jau labai plačiai paplitusi elektromobilių paplitimo skatinimo politika, kuriai alternatyvų nėra daug. Ir taip, dažna turtingesnė šalis savo elektromobilių pirkėjus skatina dosniau nei, pavyzdžiui, Lietuva. Tai nėra staigmena, bet susidaro įdomi situacija, kai regionuose, kur ekonominės sąlygos elektromobilių paplitimui yra prastesnės, lėšų paramai taip pat yra mažiau. Nors visos taisyklės turi išimčių – didžiausią paramą Europoje skiria Rumunija – ten elektromobilių pirkėjai gali tikėtis iki 9200 eurų kompensacijos.
Ar tikrai kaina stabdo elektromobilių pirkimą?
Pagal optimistines prognozes, visi jau seniai turėjome važinėti elektromobiliais. Kodėl ne? Jie yra greiti, labai efektyvūs, tylūs, patikimesni, pigiau išlaikomi, rečiau gendantys. Jei turite garažą su elektros įvadu, net ir apsilankymai įkrovimo stotelėse jums būtų labai reti. Tačiau negalima paneigti to, kad elektromobiliai turi trūkumų.
Visų pirma, dažnai minimas trumpas nuvažiuojamas atstumas. Paprastai tariant, su pilnu baku benzino ar dyzelino nuvažiuosite toliau nei su pilnai įkrauta baterija. O to bako užpildymas jums kainuos kokias 5-7 minutes laiko, kai baterijai įkrauti reikės bent valandos (jei sieksite 100 % įkrovos). Galiausiai, net žioplai sustojus šalikelėje pagalbos sulauksite lengviau, nes degalų jums atvežti lengviau nei elektros.
Tačiau dauguma europiečių per dieną nenuvažiuoja nei 30 km. O modernus elektromobilis gali greitkeliu keliauti 2-3 valandas (ar daugiau) prieš paprašydamas sustoti – tuomet ir vairuotojui būtų sveika sustoti ir pusvalandį pamankštinti kojas.
Beveik lygiai prieš metus „Reuters“ paskelbė apklausos rezultatus, kurie parodė, kad pagrindinis nuo elektromobilių atbaidantis veiksnys visgi yra kaina. 7500 žmonės iš skirtingų pasaulio vietų – Prancūzijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, JAV – teigė, kad svarsto įsigyti elektromobilį, tačiau tam nesiryžta dėl to, kad tokios mašinos tiesiog yra per daug brangios. 69 % apklaustųjų teigė, kad už elektromobilį sutiktų mokėti 500 dolerių daugiau nei už analogišką automobilį su vidaus degimo varikliu, tačiau tas skirtumas yra gerokai didesnis.
Tokios apklausos yra reikšmingos ir politikos formuotojai jas turi turėti omenyje, svarstydami piniginius būdus elektromobilių paplitimui didinti. Reikėtų rengti ir dar didesnius moksliniais metodais paremtus tyrimus, kad sprendimai būtų paremti realiais skaičiais, o ne kažkur biurokratiniuose koridoriuose gimusiais spėjimais ir prognozėmis. Tačiau galiausiai teks pripažinti, kad didžiausi elektromobilių pirkimą skatinantys veiksniai yra ne valstybės parama, o pirkėjų smalsumas dėl technologijų, objektyvūs elektromobilių privalumai, ekologinis mąstymas, priežiūros ir eksploatacijos paprastumas ir su elektromobiliu suderinamas gyvenimo būdas bei vieta.
