Tarptautinė kosminė stotis yra vienas labiausiai kultinių kosminių aparatų, tačiau jos dienos jau oficialiai suskaičiuotos. NASA paskelbė, kad TKS savo egzistavimą baigs 2031 m. Futbolo aikštės dydžio orbitos forpostas bus išimtas iš eksploatacijos ir sugrąžintas į Žemę – nukris atokioje Ramiojo vandenyno dalyje.
Tarptautinė kosminė stotis yra vienas labiausiai kultinių kosminių aparatų, tačiau jos dienos jau oficialiai suskaičiuotos. NASA paskelbė, kad TKS savo egzistavimą baigs 2031 m. Futbolo aikštės dydžio orbitos forpostas bus išimtas iš eksploatacijos ir sugrąžintas į Žemę – nukris atokioje Ramiojo vandenyno dalyje, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
TKS gali pasigirti turtinga istorija. Ji buvo nuolat apgyvendinta nuo 2000 m. lapkričio – astronautų įgulos keičiasi įprastomis šešių mėnesių trukmės pamainomis.
Ji buvo sukurta taip, kad taptų namais toli nuo namų. Tarsi pirmasis žingsnis, neriant į dangaus vandenis. Vieta, kurioje galima pabandyti keletą mėnesių gyventi erdvėje, tuo pačiu metu esant pakankamai saugiu atstumu nuo Žemės. Pamokos, kurias išmokome gyvendami mikrogravitacijoje, suteikė mums pasitikėjimo grįžti į Mėnulį galbūt jau šio dešimtmečio pabaigoje, o vėliau net nukeliauti iki Marso.
Tačiau niekas nėra amžina. Praėjusių metų rugsėjį Rusija perspėjo, kad mažiausiai 80 procentų jų TKS dalies yra skrydžio sistemų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs. „Zaria“ krovininiame modulyje vis atsiranda įtrūkimų. Įgulos gyvenamosiose patalpose taip pat pastebėta oro nuotėkių.
Struktūrinis nuovargis yra viena iš priežasčių, kodėl 2030 m. TKS bus atlaisvinta, o kitais metais išvesta iš orbitos. NASA apie šį planą oficialiai paskelbė sausį, kai paviešino atnaujintą Tarptautinės kosminės stoties pereinamojo laikotarpio ataskaitą.
Likusią šio dešimtmečio dalį stebėsime vis didesnę TKS komercializaciją – jos gyvenamieji moduliai bus prieinami privatiems keliautojams į kosmosą. 2024 m. gruodį turėtų pradėti veikti šešių metrų pločio kino studija „Space Entertainment Enterprise-1“ (SEE- 1). Joje nesvarumo būklėje bus filmuojami Holivudo filmai – teigiama, kad susukti ten kino juostą planuoja ir Tomas Cruise`as.
Tačiau tada teks spręsti sudėtingiausią klausimą – ką su ja daryti. Palikus TKS erdvėje, gali kilti nemažas pavojus. Ji yra didžiausias aplink Žemę skriejantis objektas po Mėnulio. Jei ji susidurtų su kosminėmis šiukšlėmis, pažirusios nuolaužos keltų grėsmę visai mūsų palydovinei infrastruktūrai žemojoje Žemės orbitoje.
Taigi TKS, kaip ir didžioji dalis kitos nebenaudojamos kosminės įrangos, greičiausiai nugrims į Ramiojo vandenyno dugną. Ji bus nuleista į Nemo tašku arba nepasiekiamumo poliumi vadinamą vietą. Tarp Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos esantis taškas nuo artimiausios sausumos nutolęs 2688 kilometrus. Tokiu būdu krintančios nuolaužos žmonėms praktiškai nesukels jokio pavojaus.
„Tačiau galimas neigiamas poveikis jūros florai ir faunai, – sako Norvegijos jūrų teisės centro specialistas ir ataskaitos apie jūrų aplinkos apsaugą vadinamosiose erdvėlaivių kapinėse bendraautorius Vito De Lucia. – Deja, atrodo, kad kosmoso agentūros šio aspekto apskritai nepaiso.“
Viena iš pagrindinių problemų, kurią pripažįsta ir NASA, yra tai, kad toksiškos arba radioaktyvios medžiagos niekur nedingsta objektą grąžinus į atmosferą.
„Nuolaužoms patekus į vandenyną, jos nusėda ant dugno, dalis jų pasidengia ant dugno esančiomis nuosėdomis, – aiškina NASA atstovas. – Nors mažai tikėtina, bet tam tikras nuotėkis gali atsirasti ir iš anksčiau sandariais buvusių konteinerių, kurie liko nepažeisti pakartotinai patekę į atmosferą ir nukritę į vandenyną. Tačiau didelis ilgalaikis poveikis mažai tikėtinas.“
Kad ir koks būtų jos tolesnis likimas, TKS nutiesė kelią ateities kosmoso tyrinėjimams. NASA planuoja į Mėnulio orbitą paleisti panašią stotį, pavadinimu „Gateway“. Ten gyvens ir dirbs astronautai –jiems tai bus tarpinė stotelė kelionėms į Mėnulį. Tai nebūtų įmanoma be vertingų pamokų, kurias išmokome dešimtmečiais dirbdami TKS.
