Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse didėjant hibridinių ar vien tik elektra varomų transporto priemonių skaičiui, užsimenama apie galimą naują grėsmę jų savininkams, kuri priverstų paploninti piniginę. Jau dabar kai kuriose valstybėse nuogąstaujama, kad vagys gali pradėti vogti itin svarbų įrankį, skirtą akumuliatoriams įkrauti, todėl vairuotojus ragina išlikti budriems.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse didėjant hibridinių ar vien tik elektra varomų transporto priemonių skaičiui, užsimenama apie galimą naują grėsmę jų savininkams, kuri priverstų paploninti piniginę. Jau dabar kai kuriose valstybėse nuogąstaujama, kad vagys gali pradėti vogti itin svarbų įrankį, skirtą akumuliatoriams įkrauti, todėl vairuotojus ragina išlikti budriems.
Jungtinėje Karalystėje vis garsiau kalbama apie tai, kad ekologiškų transporto priemonių savininkai susiduria su naujo tipo nusikaltimu – vagys, reaguodami į didėjantį elektromobilių savininkų skaičių, nusitaikė į įkrovimo kabelius, kurių rinkos vertė svyruoja apie 200 svarų sterlingių (maždaug 240 eurų – aut. past.).
Žvelgiant į Lietuvos rinką, galima pastebėti, kad skirtingos specifikacijos laidų kaina prasideda nuo 100 eurų ir gali kainuoti daugiau kaip 300 eurų, priklausomai nuo laidų specifikacijos, pavyzdžiui, įkrovimo galios našumo.
Elektromobilių įkrovimo laidai yra brangūs dėl to, kad juose yra tauriųjų metalų, pavyzdžiui, vario.
Ar Lietuvoje pasipils naujos vagystės?
Dalis specialistų, kalbėdami apie įkrovimo stotelių infrastruktūrą, užsimena, kad papildomos investicijos turėtų būti nukreiptos ne tik į jų įrengimą, bet ir saugumo užtikrinimą.
Elektromobiliais prekiaujančios „Deals on Wheels“ bendrovės vadovas Laurynas Bogusevičius, kalbėdamas apie elektromobilių įkrovimo stoteles, teigė, kad galimybių įsikrauti ekologiškas transporto priemones visuomet galėtų būti daugiau, tačiau vertėtų neužmiršti dėl įkrovimo stotelių apsaugos būtinybės.
„Būtina numatyti tam tikras problemas dėl įkrovimo stotelių apsaugos. Lietuvoje vagysčių dar nebuvo, tačiau Jungtinėje Karalystėje tai egzistuoja.
Šiuo metu įsivaizduojama, kad pastatai stotelę ir valio, veikia, niekas nedingsta, laidų, sudarytų iš brangaus metalo, niekas nepjausto. Priežiūros eilutė visuomet turi būti didesnė negu stotelės įrengimo kaštai“, – kalbėjo L. Bogusevičius.
Sprendimų yra
L. Bogusevičius teigia, kad įkrovimo stotelių plėtojimas Lietuvoje neturėtų būti vien tik Vyriausybės idėja. Pasak jo, prie to turėtų prisidėti ir verslo atstovai, kuriems už tai būtų suteikiama tam tikrų lengvatų.
„Iš esmės visos Vakarų valstybės infrastruktūros problematiką išsprendžia labai paprastai – įpareigoja verslą pastatyti tam tikrą stotelių skaičių. Pavyzdžiui, sutariama priskirti žemės sklypą, kuriame būtų pastatoma parduotuvė su, tarkime, 10 stotelių, bet jos 5 metus būtų visiškai nemokamos“, – teigė pašnekovas.
Būtent tokia strategija, anot L. Bogusevičiaus, ateityje turėtų teigiamų svertų, siekiant ne tik plėsti verslo sektoriaus galimybes, investicijas šalyje, bet ir įkrovimo stotelių infrastruktūrą, jų saugumo užtikrinimą.
„Svarbu infrastruktūrą plėtoti ne aklai. Tarkime, pastačius kebabų kioską, kuris dirbtų visą parą, niekam net nešaus į galvą eiti ir pjaustyti įkrovimo laidų ten, kur šviesu, kur vyksta judėjimas. Kartais mes iš nežinojimo, iš nepatyrimo tingime pasižiūrėti kitų valstybių praktiką.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad nors ir norime lygintis su skandinavais, bet mentaliteto prasme užtenka pasižiūrėti, kaip prekybos centruose kartais yra nešiojamos apsauginės kaukės. Kol šiuos dalykus suvoksime, reikėtų iškart pagalvoti, kaip būtų galima užkardyti galimas vagystes. Aš nenorėčiau, kad vagysčių skaičius išaugtų, bet turbūt taip bus“, – svarstė L. Bogusevičius.
Nubrėžė rekomendacijas verslui
Susisiekimo ministerijos atstovai naujienų portalui tv3.lt teigė, kad už įkrovimo stoteles atsakingos įmonės visuomet gali pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima ateityje išvengti galimų vagysčių ar suniokotų įkrovimo stotelių.
Tačiau, pasak ministerijos, jau dabar Alternatyviųjų degalų įstatyme yra išsakyti pastebėjimai, kad už elektromobilių įkrovimo stotelių saugumą atsako pačios įmonės.
Be to, patariama ieškoti ir kitų saugumo alternatyvų, pavyzdžiui, įrengiant vaizdo kameras.
„Elektromobilių įkrovimo stotelių tinkamą įrengimą ir priežiūrą visą jų naudojimo laikotarpį, prie ko priskiriamas ir saugumas, užtikrina stotelės operatorius. Tai numatyta ir Alternatyviųjų degalų įstatyme. Stotelių niokojimo ar sugadinimo atvejais grėstų tokia pati atsakomybė, kaip ir sugadinus bet kokį kitą turtą.
Skatinant prevenciją, rekomenduojama įrengti vaizdo kameras, kaip kad šiuo metu daroma su Lietuvos automobilių kelių direkcijos įrengtomis įkrovimo stotelėmis šalia valstybinės reikšmės kelių. Jei stotelę gadina jos naudotojas, jis gali būti matoma per kameras, o taip pat atpažįstamas ir atsekamas pagal įkrovimui naudojamą identifikaciją“, – teigiama ministerijos komentare.
Sugadinimo atvejų pasitaikė, bet ne vagysčių
Elektromobilių stoteles skirtinguose miestuose plėtojančios įmonės „Ignitis“ E-mobilumo projekto vadovas Andrius Šeršniovas tam tikrų nesklandumų, dėl kurių teko skaičiuoti padarytą žalą, buvo ne vienas.
„Dažnai yra sulaužomos įkrovimo jungtys ar pažeidžiami apsauginiai stotelių elementai dėl elementaraus neatsargumo, skubėjimo ar įkrovimo taisyklių nesilaikymo.
Yra atvejų, kai dėl neatsargumo buvo nepataisomai sugadintos įkrovimo stotelės, tačiau tokius atvejus iki šiol pavyko greitai išsiaiškinti, nes klientai, dėl kurių nukentėdavo mūsų turtas, buvo geranoriški. Visos mūsų stotelės yra draustos, todėl, įvykus įvykiui dėl žalos atlyginimo, bendraujame su draudimo kompanija“, – kalbėjo A. Šeršniovas.
Tiesa, įmonės atstovas tikina, kad bent jau kol kas vagysčių užfiksuota nebuvo. Be to esą jeigu ilgapirščiams ir kiltų noras suniokoti įkrovimo stoteles ar pasisavinti brangiai kainuojančius laidus, tai padaryti būtų labai sudėtinga.
„Visos greitos elektromobilių įkrovimo stotelės turi integruotus įkrovimo laidus. Jų pašalinti, nedarant žalos įkrovimo stotelės, nėra galimybės. O jeigu ir pavyktų, laidus panaudoti galimybės labai ribotos. Lėto įkrovimo stotelės yra dviejų tipų: su integruotais kabeliais ir be jų. Integruoti kabeliai yra užrakinti, todėl jų demontuoti taip pat nėra galimybės.
Stotelėse, kurios neturi integruotų kabelių, pasitaiko situacijų, kai klientai po įkrovimo sesijos palieka nuosavus kabelius, tačiau iki šiol didžioji dauguma buvo sėkmingai grąžinti, nes klientai, kurie randa tokius kabelius, geranoriškai mums apie juos praneša.
Mūsų kasdienėje veikloje iki šiol nepasitaikė atvejų, kai kažkas piktavališkai stengėsi stotelę pavogti ar sunaikinti. Tačiau smulkesnių problemų, žinoma, pasitaiko“, – aiškino specialistas.
Elektromobilių dalijimosi paslaugą teikiančios ir įkrovimo stoteles Lietuvoje plėtojančios įmonės „Spark“ atstovai antrina, kad įvykdyti galimas vagystes yra sudėtinga.
„Mūsų patirtis rodo, kad stotelės Lietuvoje nėra niokojamos, o laidai paprastai būna rakinami arba yra integruoti stotelėse.
Lietuvoje stotelių statymas prie gatvių, stovėjimo aikštelėse ir kitose viešai prieinamose vietose turi būti kuo labiau skatinimas, siekiant spartaus perėjimo prie elektromobilių naudojimo“, – teigiame įmonės komentare.
