Nors „Žaliasis kursas“ kai kam vis dar atrodo tolima perspektyva, inovacijas kuriantys bendrovės ESO specialistai teigia, kad tai jau yra realybė. Pavyzdžiui, hibridinė generacija, kuomet saulės ir vėjo jėgainės dirba suderintu režimu, ir gali pakeisti viena kitą pasikeitus oro sąlygoms.
Nors „Žaliasis kursas“ kai kam vis dar atrodo tolima perspektyva, inovacijas kuriantys bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai teigia, kad tai jau yra realybė. Pavyzdžiui, hibridinė generacija, kuomet saulės ir vėjo jėgainės dirba suderintu režimu, ir gali pakeisti viena kitą pasikeitus oro sąlygoms. Tai padeda ne tik padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir užtikrinti efektyvesnį elektros tinklo išnaudojimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Lietuva nėra pusiaujo ar atogrąžų šalis, pas mus įprasta, kad tuo metu, kai šviečia saulė, nebūna vėjo. Žinoma, yra ir priešingai – pučiant vėjui, stebime mažiau saulės. Panašios tendencijos ir su metų laikais, kai rudenį ir žiemą stebime didesnius vėjo gūsius, o pavasarį ir vasarą daugiau saulėtų dienų. Dėl to mūsų specialistams ir kilo idėja, suderinti dviejų skirtingų energijos šaltinių režimus“, – sako ESO Paslaugų vystymo projektų vadovas Lukas Čibiras.
Anot jo, išanalizavus keliasdešimties skirtingų saulės ir vėjo elektrinių duomenis buvo pastebėta, kad Lietuvoje saulė ir vėjas gali pakeisti vienas kitą. Tai reiškia, kad sujungus į vieną elektros tinklo tašką 1 kW galios saulės ir 1 kW galios vėjo generatorius ir nustačius juos taip, kad jų suminė generuojama energija neviršytų tinklo pralaidumo būdu galima padidinti gamybą iki 60 proc., o prarastume vos 1,2 proc. bendros sugeneruotos elektros energijos kiekio tais atvejais, kai vienu metu skaisčiai šviečia saulė ir pučia palankus vėjas.
Užtikrintų efektyvesnę žaliosios energijos plėtrą
Pasak eksperto, idėja kombinuoti saulės ir vėjo elektrines ir tokiu būdu didinti atsinaujinančios energetikos gamybos apimtį kilo prieš porą metų. „Išties matome puikų potencialą – ir žaliosios energijos gamintojų, ir tinklo efektyvumo aspektais“, – pasakoja L. Čibiras.
Anot jo, naujoji koncepcija leistų nuosekliai didinti elektros gamintojų skaičių, nes tuo metu, kai dėl vėjo trūkumo negalėtų veikti elektrą gaminantys generatoriai, juos pavaduotų saulės elektrinės. Be to hibridinėms elektrinėms reikia potencialiai reikėtų mažiau balansavimo, dėl tolygesnės energijos gamybos.
„Mūsų sąlygomis vėjas ir saulė vienu metu gan retai generuoja elektros energiją. Bemaž 90 proc. savo darbo laiko jie dirba skirtingais laiko tarpais dėl nepastovių oro sąlygų. Taigi tokios hibridinės elektrinės atveria kelius spartesnei žaliosios energijos plėtrai“, – sako L. Čibiras.
Jo teigimu, tokiu būdu prijungti elektrines yra pigiau, be to, taip efektyviau išnaudojamas ir nekuriamas perteklinis tinklas. Visa tai lemia ne tik efektyvesnį šalies energetikos sistemos veikimą bet ir mažesnius kaštus vartotojams.
Padėtų judant „Žaliuoju kursu“
Kasmet augančios investicijos į tvarų verslą liudija – aplinkai draugiška produkcija, jos kūrimas žaliosios energijos pagrindu bei pritaikant kitus tvarumo principus, tampa kertiniu verslo augimo elementu. Dėl to tvarios energijos pagrindu gaminama produkcija turi vis daugiau potencialo, kaip ir pati tvari energija. Daugelis ekspertų sutaria – vystydama žaląją energetiką Lietuva gali ne tik prisivilioti investicijų į energetikos sektorių, bet ir tų įmonių, kurios savo produkciją siekia kurti švarios energijos pagrindu.
Dar daugiau – apgalvotas, efektyvus žaliosios energetikos vystymas šalyje reikštų galimybę tapti ne tik nuo išorinių rinkų smarkiai priklausomu energijos eksportuotoju, bet ir eksportuotoju.
Pagal „Žaliąjį kursą“ numatoma, kad jau 2050 m. daugiau kaip pusė Lietuvai reikalingos energijos bus pagaminama vėjo elektrinių parkuose, kurie bus statomi ir sausumoje, ir jūroje. Šiuo metu bendros investicijos į vėjo energetiką Lietuvoje viršija 1 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų ši suma gali patrigubėti.
