Tarptautinė kosminė stotis (TKS) darbą pradėjo dar praeitame amžiuje. Pradėjusi trečią veiklos dešimtmetį, daugeliu atžvilgių ji yra pasenusi. Viena vertus, dalis jos konstrukcijų tiesiog susidevėjusios, o pakeisti jas – gana sudėtinga. Kita vertus, per du dešimtmečius daugybė technologijų patobulėjo neatpažįstamai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Problemas paaštrina ir tarptautiniai santykiai – prieš dvidešimt metų bendradarbiauti su Rusija, pagrindine TKS partnere, buvo daug paprasčiau, nei dabar. Taigi NASA jau kurį laiką svarsto, kas galėtų pakeisti TKS.
Neseniai su Rusija pavyko susitarti, kad stotis bus finansuojama bent iki 2024 metų, bet tikimasi, kad ji galės dirbti iki dešimtmečio pabaigos. Dar ilgiau pratęsti jos veiklą jau neapsimoka, taigi NASA praeitą savaitę paskelbė, kad 2030 metais TKS turėtų baigti darbą, o ją pakeis bent keturios privačios kosminės stotys.
TKS susidėvėjimas pasireiškia jau dabar – vis dažniau astronautams ir kosmonautams tenka ieškoti įvairių gedimų šaltinių ir juos šalinti, taip prarandant brangų laiką, kuris galėtų būti skirtas moksliniams tyrimams. Apskritai TKS aptarnavimai NASA kainuoja 3,5 milijardo dolerių kasmet – tai sudaro apie trečdalį agentūros biudžeto, skirto žmonių skrydžiams į kosmosą.
Taigi prieš porą savaičių NASA paskelbė apie tris sutartis su privačiomis kompanijomis, kurios vystys kosminių stočių projektus. Bendra sutarčių suma – 415 milijonų dolerių, juos maždaug po lygiai pasidalins „Blue Origin“, „Nanoracks“ ir „Northop Grumman“; kiek anksčiau dar vieną panašų kontraktą NASA skyrė „Axiom Space“.
Kiekvienos kompanijos planai truputį skiriasi: „Blue Origin“ kalba apie daugiausiai į turizmą orientuotą kosminę stotį, „Nanoracks“ – apie mokslinių, ypač biologinių, tyrimų laboratoriją, „Northrop Grumman“ – apie įvairialypę iš modulių sudarytą stotį.
Pirmoji iš stočių – kol kas nežinia, kuri – turėtų pradėti darbą iki 2028 metų. Kol kas nei viena kompanija nepranešė, kiek iš viso turėtų kainuoti jų stočių gamyba, tačiau sutartyse nurodyta, kad NASA indėlis bus ne didesnis nei 40 %. Taip pat neaiškios ir detalės, kiek įtakos NASA turės stočių konfigūracijai ir kokiomis sąlygomis naudosis stočių teikiamomis galimybėmis.
Visgi NASA atstovai teigia, jog naujos komercinės kosminės stotys bus daug pigesnis būdas vykdyti tyrimus orbitoje netoli Žemės, nei dabartinė valstybinių institucijų išlaikoma TKS. TKS išjungimas taip pat leis NASA daugiau dėmesio skirti kosminės stoties Mėnulio orbitoje statyboms – šios taip pat numatytos antrajai dešimtmečio pusei, netrukus po žmonių grįžimo į Mėnulį 2025 metais.