Vairuotojai keliuose vis dažniau gali išvysti įvairių prietaisų, kamerų, kurios ne tik matuoja greitį, bet ir nustato, ar transporto priemonė turi techninę apžiūrą, yra apdrausta civiliniu draudimu. KET nusižengimus taip pat fiksuoja ir sostinės viešasis transportas. Tačiau kam skirtos kameros, kurias dažniausiai galime pastebėti šviesoforais reguliuojamose sankryžose?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvos keliuose šiuo metu iš viso veikia 81 vidutinio greičio matavimo prietaisas. Tuo metu pažeidėjų skaičiuojama ne dešimtimis, bet šimtais tūkstančių.
Nors šie metai dar nesibaigė, iš viso nustatyta jau daugiau kaip 767 tūkst. pažeidėjų, viršijusių greitį.
Policijos atstovų teigimu, tai reiškia, kad šiemet užfiksuota apie 300 tūkst. daugiau greičio mėgėjų nei pernai atitinkamu laikotarpiu.
Statistikai rodant niūrius ženklus dėl greičio mėgėjų skaičiaus, Lietuvos keliuose planuojama įrengti dar pusšimtį vidutinio greičio matuoklių.
Be to, policija skelbia, kad į kelius išriedės nauji nežymėti automobiliai, kurie taip pat prisidės prie galimų KET pažeidimų nustatymo.
Kam skirtos sankryžose įrengtos kameros?
Visgi daliai vairuotojų taip pat iškyla klausimas – ar sankryžose šalia kelio ženklų pritvirtintos atskiros kameros taip pat nustato KET pažeidimus? Juk ne vienas yra pastebėjęs vairuotojų, kurie mėgina pravažiuoti sankryžą jau beveik degant raudonam signalui ar sukti į kairę ten, kur yra draudžiama.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis paaiškino, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prižiūrimos vaizdo kameros skirtos stebėti eismą.
Pasak pašnekovo, kai kuriais atvejais užfiksuoti pažeidimai gali būti vėliau perduoti policijai.
„Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos eismui reguliuoti ir jokie KET pažeidimai nėra fiksuojami, nebent operatoriai pastebi eismo įvykius, kurių metu apgadinama infrastruktūra, automobiliai ar sužalojami žmonės.
Tada tokius atvejus praneša policijai ir išsaugo vaizdo įrašą, jeigu vėliau jo reiktų nagrinėjimui. Patys operatoriai jokių pažeidimų nerenka, jų nenagrinėja ir protokolų nerašo“, – paaiškino policijos atstovas.
Pažeidėjus stebi ir viešojo transporto autobusai
Siekiant suvaldyti pažeidėjų srautą, policijos atstovai taip pat bendradarbiauja su Vilniaus viešojo transporto (VVT) atstovais.
Šiuo metu 10 transporto priemonių, kurios vežioja keleivius skirtingais maršrutais, įrengta specialios vaizdo kameros, fiksuojančios pažeidėjus, kurie važiuoja autobusams ir troleibusams skirta specialia juosta.
„Nuo praėjusių metų spalio mėnesio viešojo transporto priemonės fiksuoja KET pažeidimus – važiavimas A juosta. Šiuo metu fiksavimas vyksta maža apimtimi: A juostos pažeidimus fiksuoja 10 VVT transporto priemonių.
VVT kiekvieną savaitę policijai el. paštu persiunčia iki 10 fotonuotraukų su užfiksuotais pažeidimais, pagal kuriuos policija surašo protokolus. VVT teigimu, per šį laikotarpį policijai persiųsta apie 450 fotonuotraukų su užfiksuotais pažeidimais“, – kalbėjo R. Siaurusaitis.
Skaičiuoja pažeidimus
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Dovilė Marčinskaitė sako, kad policijos atstovai pažeidėjams skiria baudas.
„Nuo 2020 metų spalio mėnesio viešojo transporto priemonės fiksuoja KET pažeidimus, kuomet automobiliai važiuoja vieš skirta juosta.
Vilniaus keleivių vežėjas „Vilniaus viešasis transportas“ policijai perduoda nuotraukas su užfiksuotais pažeidimais, pagal kuriuos policija surašo protokolus. Tokių atvejų, policijos teigimu, yra maždaug apie 80 proc.
Bendradarbiavimas su policija vyksta, planuojama A juostų pažeidimus viešinti“, – teigė pašnekovė.
Policija įspėja, kad vairuotojams, važiuojantiems A juosta, gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Naujienų portalas primena, kad kiekvienas vairuotojas specialiame žemėlapyje gali pamatyti, kur šiuo metu yra įrengti greičio matavimo prietaisai. Visus greičio kontrolės ruožus galima rasti ČIA.