Išgirdę žodį „kiborgas“ dauguma mūsų įsivaizduoja fantastiniuose filmuose vaizduojamą herojų, atsparų priešų kulkoms ir pasižymintį antgamtiška galia. Vis dėlto šiuo metu pasaulyje sparčiai tobulėjant technologijoms, šio termino reikšmė pamažu keičiasi. 
Išgirdę žodį „kiborgas“ dauguma mūsų įsivaizduoja fantastiniuose filmuose vaizduojamą herojų, atsparų priešų kulkoms ir pasižymintį antgamtiška galia. Vis dėlto šiuo metu pasaulyje sparčiai tobulėjant technologijoms, šio termino reikšmė pamažu keičiasi. Šiandien kiborgais vadinami paprasti žmonės, kurių biologinės galimybės dėl tam tikrų priežasčių papildytos nebiologiniais organais. Nors visa tai vis dar skamba kaip skyrius iš mokslinės fantastikos vadovėlio, ekspertai prognozuoja, jog vienu ar kitu tikslu kiborgais ateityje virs tokia didelė visuomenės dalis, kad jų egzistavimas netgi taps ateities žmonijos pagrindu.
Padės išvengti fizinės negalios
Remiantis statistika, kasmet vienam milijonui žmonių visame pasaulyje amputuojama galūnė ar tam tikra jos dalis. Tai priverčia šiuos asmenis kardinaliai keisti gyvenimo būdą, atsisakant įprasto darbo ir laisvalaikio veiklų bei nuolat patiriant fizinius nepatogumus ir psichologinius išgyvenimus dėl jiems nepritaikytos infrastruktūros. Tačiau „Huawei“ užsakymu atliktoje tarptautinėje 2025 metų pramonės vizijos ataskaitoje prognozuojama, jog visai netrukus pasirodys visas amputuotos galūnės funkcijas atlikti galintys robotizuoti protezai, padėsiantys šiems žmonėms grįžti į įprastą gyvenimo ritmą,
Pasak Mindaugo Plukio, „Huawei Technologies“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Lietuvoje, nors vienokie ar kitokie išmanūs galūnių protezai kuriami jau ne pirmą dešimtmetį, o pasaulyje įvykdytas ne vienas bandymas gyvūnų smegenyse implantuoti dirbtinės galūnės valdymui būtiną implantą, rinkoje vis dar nėra visiškai funkcionalaus dirbtinio galūnės pakaitalo. „Didžiausia kliūtis, su kuria iki šiol susiduria mokslininkai – išversti smegenų implanto nuskaitytas protezui siunčiamas komandas, kad jis funkcionuotų būtent taip, kaip amputuota žmogaus kūno dalis. Vis dėlto labai tikėtina, jog šią problemą ateinančiais metais galutinai išspręs pajėgūs dirbtinio intelekto (DI) algoritmai, teisingai interpretuojantys smegenų impulsus bei taip įgalinantys net ir sudėtingiausių veiksmų atlikimą protezu“, – teigia Huawei atstovas.
Palengvins fizinį darbą
Nepaisant vis sparčiau įsibėgėjančios pramonės skaitmenizacijos ir automatizacijos, visame pasaulyje fizinį darbą dirba labai didelė populiacijos dalis. Kai kurių profesijų atstovams kasdien kūnu reikia kelti ar pernešti sunkius objektus, kas ilgainiui baigiasi sunkiomis ir nedarbingumą sukeliančiomis traumomis. 2025 metų pramonės vizijos ataskaitoje minima, jog visai netrukus tokio tipo nelaimingų atsitikimų smarkiai sumažės, o darbuotojų produktyvumas ženkliai pagerės, nes vis plačiau bus pradėti naudoti mūsų kūnų fizines galimybes išplečiantys egzoskeletai.
Pažangūs egzoskeletai rinkoje egzistuoja jau ne vienerius metus, tačiau dėl didelės kainos ir techninio sudėtingumo jie kol kas naudojami tik labai siaurame specialybių spektre – daugiausia kariuomenėje. Šie įrenginiai įgalina žmones be jokių papildomų pastangų kelti kai kuriais atvejais net iki 20 kartų didesnį svorį, be susižalojimo nušokti ant žemės iš kelių dešimčių metrų aukščio ar greičiau judėti sudėtingo reljefo vietovėje. „Manoma, kad pradėjus plačiau naudoti DI ir atpigus įvairiems egzoskeletų gamyboje naudojamiems jutikliams ir mechaniniams komponentams, šių prietaisų paklausa smarkiai išaugs, nes įmonės susigundys galimybe tą patį darbą patikėti mažesniam darbuotojų skaičiui ir kurti saugesnę darbo aplinką“ – prognozėmis dalinasi Mindaugas Plukys.
Suteiks patogumo mūsų kasdienybei
Nors virtimas kiborgu dažniausiai įsivaizduojamas kaip tam tikra būtinybė, netekus galūnės, susirgus tam tikra liga ar dėl profesinių priežasčių, ekspertai prognozuoja, kad ateityje jais savo noru norės tapti didelė visuomenės dalis. Tokią tendenciją paskatins įvairūs implantai, kurie labai palengvins, o galbūt netgi visiškai pakeis mūsų kasdienybę.
Vienas geriausių ir realiai egzistuojančių to pavyzdžių – ryžio dydžio NFC ryšio mikroschema, kurią po savo delno oda implantuoti renkasi vis daugiau technologijų entuziastų. Ji leidžia atsisakyti krūvos kortelių mūsų piniginėje ir tiesiog pridėjus delną atsiskaityti už prekes parduotuvėje, patekti į sporto klubą ar atrakinti namų duris.
„Anaiptol, tai yra tik pati savanoriškų implantų pradžia. Pažangiausiose pasaulio laboratorijose jau kuriami implantai, kurie leis mūsų smegenis prijungti prie interneto ir akimirksniu gauti bet kokią informaciją be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kito tarpininko. Tikėtina, jog šis išradimas ateityje netgi pakeis tai, kaip mokomės ir dirbame, nes tam tikrų žinių įgijimas taps beprasmis, kadangi jas per kelias sekundes mūsų smegenys galės atsisiųsti iš interneto“, – atskleidžia M. Plukys.
