Trūkstant specialistų rinkoje, o gamybai vis augant, kaip niekad aktuali tapo automatizuotų sistemų būtinybė. Įmonės vis dažniau ieško, kas galėtų sukurti robotines sistemas, gebančias atlikti vienokį ar kitokį veiksmą ir taip užpildyti darbuotojų spragą gamybos procese.
Robotų gamyba. Gamintojo nuotr.
Robotės sistemos pagal užsakymą
Nieko seniai nebestebina pagal užsakymą siuvami rūbai ar gaminami baldai, o pastaruoju metu populiarėja ir robotų-darbininkų užsakymai. Dažniausiai tai būna dar neegzistuojančios robotizuotos sistemos, kurias reikia sukurti nuo pradžios iki pabaigos. Paprastai klientas į kūrėjus kreipiasi įvardindamas problemą, o jau specialistų rūpestis – sugalvoti idėją, schemą, parengti brėžinius, pagaminti mechanizmą ir įdiegti programą taip, kad naujas gaminys galėtų teisingai atlikti tam tikrus pasikartojančius veiksmus.
„Pats robotas tėra metalo laužas ir niekam jo nereikia. Reikia sistemos, išbaigto sprendimo, kuris būtų pritaikytas konkrečiai gamybai“, – sako robotinių sistemų gamintojas Aurelijus Šerlinskas.
Todėl robotų gamyba nėra masinė – kaskart „gimsta“ vis kitokia robotinė sistema. Per trylika darbinės praktikos metų jis prisimena vos du vienodus projektus: „Kiekvienas projektas yra unikalus, jam reikia daug žinių, intelekto, kūrybinio darbo“.
Šiuo metu komanda kuria dvi robotizuotas sistemas su suvirinimo įtaisais Mažeikių bendrovei „Western Fabrications“, gaminančiai priekabas žemės ūkiui. Jai reikia, kad robotai gebėtų atlikti suvirinimo darbus: smulkių detalių ir stambesnių – priekabų sukabinimo įtaisų.
„Mes jaučiame poreikį, bet neturime patirties, ko konkrečiai mums reikia, nes mes nesame tokios įrangos turėję ir su tokia dirbę. Pati įranga specialiai mums bus pagaminta, nes tokios stacionarios standartinės nupirkti nėra: paprasčiausiai nėra tokio gaminio, nes kiekviena gamyba yra specifinė. Mūsų atveju tas suvirinimo robotas turi būti pritaikytas mūsų gamybiniams poreikiams“, – džiaugiasi jau turinčius patirties ir galinčius konkrečiai patarti robotinių sistemų gamintojus radęs Darius Jurkus, žemės ūkio techniką gaminančios bendrovės vadovas.
Robotizuotų sistemų kūrėjai sako, kad bandys tilpti į sutartą 40 savaičių terminą ir jau ateinančių metų pavasarį užsakovas turės tokius suvirinimo įtaisus, kad jam pakaks sudėti į juos detales, paspausti mygtuką ir išsiimti jau suvirintas detales. Abiejų projektų vertė tik 350 tūkstančių eurų be PVM.
Robotai žmonių nepakeis, tik atlaisvins darbo rankas
Užsakymų įmonė, jau antrą dešimtmetį gaminanti priekabas užsienio rinkai, turi tiek, kad gautus dabar įvykdyti pajėgi tik po pusmečio. Technika net nedirba visu pajėgumu, nes labiausiai įmonei trūksta darbo rankų. Ypač sunku rasti profesionalių suvirintojų.
„Smulkias komplektuojančias gaminamų priekabų detales dabar virina tik žmogus. Kadangi suvirintojų yra didelis trūkumas, tai bandome kompensuoti įvesdami naują techniką. Viena įranga galės pakeisti 2-3 suvirintojų darbą. Tas robotas padarys tai greičiau ir geriau. Jis atlaisvins rankas mano darbuotojams, kuriuos galėsiu panaudoti kitiems suvirinimo darbams – jie liks, virins kaip virinę, nes žmonių trūksta“, – dėl robotų žmonių tikrai neatleidinėsiąs sako D. Jurkus.
Žinia, robotų privalumas tas, kad jie neklysta, nepavargsta, nesiskundžia, neserga ir neatostogauja, bet pasitaiko, kad sugenda. Tam būtina tinkama priežiūra ir aptarnavimas, kurį gamintojas irgi užtikrina. Trūkumas tas, kad daugeliu atveju jie produktyvūs tik konkretiems pasikartojantiems veiksmams atlikti. Kitiems darbams reikalingas žmogus.
„Baimė, kad automatizacija pakeis žmones, nepagrįsta. Neturime nei vieno kliento, kuris įsigijo įrangą ir atleido darbuotojus. Paprastai tokia įmonė auga, darosi konkurencingesnė ir dar prisiima žmonių, sukuria dar daugiau darbo vietų“ – sako Aurelijus Šerlinskas, stebintis klientus visame Pabaltijyje, kuriems nuo 2008 metų kuria, diegia ir aptarnauja robotines sistemas.
Robotų poreikis auga
Mažėjant darbuotojų šalies rinkoje, auga automatizuotų sistemų poreikis gamyboje. Šiaulių įmonė „ATC Baltic“ kuria suvirinimo, pakavimo, frezavimo, paletavimo bei plazminio pjaustymo robotines sistemas pramonės įmonėms, apdirbančioms metalą ir ne tik.
Tad šiauliečių kurtos sistemos dirba įvairiose Lietuvos ir kaimyninių šalių įmonėse, gaminančiose šildymo katilus, liftų ir keltuvų platformas, modulinius namelius, ortopedinius gaminius, baldus, žemės ūkio ir miško apdorojimo techniką (ratlankius, priekabas, strėles, griebtuvus ir pan.), namų apyvokos įrangą (lyginimo lentas, šiukšliadėžes). Automatizuotos sistemos gali būti sukurtos ir pritaikytos ten, kur reikia paspartinti patį gamybos procesą, eliminuoti ar maksimaliai sumažinti žmogiškųjų klaidų faktorių, kai būtinas preciziškas tikslumas.
Nuo idėjos iki realizacijos užtrunka mažiausiai pusė metų, kad robotas būtų toks, kokio reikia. Itin praverčia kompiuterizuota „Delfoi“ programa, kuri leidžia virtualiai pamatyti būsimą vaizdą. Įkėlus detalių brėžinius, galima ekrane pavartyti ir pasukioti juos, išbandyti, ar robotas pasieks reikiamas vietas, ar pateisins lūkesčius. Vėliau kiekviename etape savo žinių ir darbo indėlį įneša visi komandos specialistai: mechanikos inžinieriai – konstruktoriai, automatikos inžinieriai – konstruktoriai, šaltkalviai, elektrikai, elektrotechnikai ir kt.
UAB „ATC Baltic“ specialistai patys rengia brėžinius, surenka robotines sistemas ir jas diegia. Savo sistemose naudoja japonų gamintojo „OTC Daihen“ pramoninius suvirinimo, paletavimo, pakavimo ir frezavimo robotus bei suvirinimo įrangą. Būdama jo atstove Baltijos šalyje, bendrovė taip pat atlieka ir pilną techninį palaikymą, aptarnavimą bei mokymus.
Klientai kreipiasi, jei įrenginiai sugenda ar reikalinga apkeisti tam tikrą komponentą. Tačiau tokie atvejai reti. Dažniau, anot Aurelijaus Šerlinsko, būna taip, kad klientas po metų kreipiasi pageidaudamas dar vienos robotinės sistemos. Ir tai – akivaizdžiausias jų veiklos poreikio ir besikeičiančios rinkos indikatorius.