Lietuvos keliuose jau išbandomas automobilis, kuris važiuoja be vairuotojo. Jį valdo specialūs operatoriai iš biuro, esančio už keliasdešimties kilometrų, o automobilyje važiuojantis žmogus gali tai stebėti sudėjęs rankas. Kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai, tačiau, anot automobilį pristatančių bendrovių, pavažiuoti su juo galbūt galėsime jau kitais metais
Lietuvos keliuose jau išbandomas automobilis, kuris važiuoja be vairuotojo. Jį valdo specialūs operatoriai iš biuro, esančio už keliasdešimties kilometrų, o automobilyje važiuojantis žmogus gali tai stebėti sudėjęs rankas. Kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai, tačiau, anot automobilį pristatančių bendrovių, pavažiuoti su juo galbūt galėsime jau kitais metais
Automobilis gali būti valdomas specialiai tam samdomų operatorių iš bet kurio taško 9600 km spinduliu. Tai – naujos amerikiečių įmonės „Qibus“ sukurta technologija.
„Vienas svarbiausių vairavimo nuotoliniu būdu privalumų yra tai, kad mūsų vairuotojai gali prisijungti prie bet kurios transporto priemonės, kurioje įdiegta mūsų technologija. Todėl vienas vairuotojas gali prižiūrėti dešimtis, o kartais – net ir šimtus automobilių“, – pasakoja „Qibus“ bendrovės įkūrėjas Zachary Forester.
Per nuotolį mašiną valdantis operatorius stebi visą aplinką 360 laipsnių aplink automobilį. Taip pat girdi garsus, net pro šalį važiuojančios greitosios ar gaisrinės.
„Ta technologija tokia, kad operatorius yra tiesiog vairuotojas, tik ne automobilyje, o automobilis per atitinkamus daviklius, kameras siunčia jam visus signalus, kad jis galėtų vairuoti automobilį būdamas ne jame. Tos kameros yra ne tik vizualinei informacijai pateikti. Technologijos leidžia ir automatiškai identifikuoti kliūtis, pėsčiuosius, kitus dalykus“, – sako „CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris.
Automobilį jau išbandė ir pirmi keleiviai:
„Manau, kad jausmas yra pakankamai saugus ir šiai dienai kol kas tikrai yra įdomu, galbūt džiugu, kad tiek daug tų inovacijų žengia į priekį.“
„Aišku, kyla klausimų. Žiemą, pavyzdžiui, važiuojant, nes mašina gali paslyst ir panašiai, tai, kaip operatorius, kuris valdo mašiną nuotoliniu būdu, pajaus, kad mašina slysta.“
Nors kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai mūsų šalies keliuose, jei technologija pasiteisintų, ateityje galbūt galėtume nuvažiuoti į reikiamą tašką, neprisiliesdami prie vairo, jį išsinuomavę.
„Prieš dvi dienas susisiekimo ministras buvo pirmas keleivis, kuris pravažiavo Gedimino prospektu be vairuotojo. Tai iš esmės parodėme, kad tai dabar jau yra įmanoma. Dabar reikia jau šlifuoti detales, pasirūpinti reguliacine aplinka. Žadėti, kada šitie automobiliai tikrai atsiras gatvėse, nedrįstu, bet galime pasvajot galbūt kitų metų pabaigoje“, – teigia K. Kaikaris.
Anot Susisiekimo ministerijos, tokios technologijos – didžiuliai žingsniai inovatyvios Lietuvos link.
„Kai mes plėtojame 5G technologijas, infrastruktūrą 5G technologijos, tai bus dar viena galimybė signalizuoti pasauliui, kad Lietuvoje yra, laukiame visi, kas nori tokias technologijas testuoti“, – tikina susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Kol diegiamos nuotolinio valdymo inovacijos, kai kurios elektromobilius gaminančios įmonės tobulina savo pilnai automatinio valdymo technologijas, kai siekiama, kad automobilį valdytų ne žmogus, o dirbtinis intelektas. Elektroninius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad kol kas tokios technologijos Lietuvoje neveikia.
„Autopilotas, kur įsivedi adresą ir jis tave nuveža – to dar nėra. Pirminėse stadijose taip, toliausiai pažengusi yra „Tesla“, bet ir jie dar nėra net arti turbūt galutinio produkto“, – sako „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius.
O kol į šalį kelią skinasi naujovės, populiarumą įgauna jau kelerius metus šalyje parduodami elektromobiliai. Elektrinius automobilius parduodančios įmonės vadovas sako, kad šiais metais tokių mašinų rinka augo trigubai.
„Galiojančios paramos, subsidijos tiek fiziniam, tiek juridiniams asmenims žmones skatina. Jei nesumeluosiu, šiemet rinka augo trigubai elektromobilių ir tų žmonių vis daugiau, jie jaučiasi vis saugiau“, – teigia L. Boguševičius.
Norintiems nusipirkti elektrinius automobilius valstybė kompensuoja 2500 eurų už naudotus, 5000 eurų – už naujus. Papildomas tūkstantis skiriamas pareiškėjams, kurie sunaikino savo seną transporto priemonę. Elektromobilių kainos svyruoja nuo 20 tūkst. iki 190 tūkst. eurų.
