Iki 2050 m. užsibrėžus pasiekti, kad Europa virstų 0 CO2 emisijų išmetančiu žemynu, įvairių šalių mokslininkai vykdo gausybę skirtingų bandymų, kur panaudoti sugautą CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – sugauto anglies dvideginio panaudojimas degalų gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Iki 2050 m. užsibrėžus pasiekti, kad Europa virstų 0 CO2 emisijų išmetančiu žemynu, įvairių šalių mokslininkai vykdo gausybę skirtingų bandymų, kur panaudoti sugautą CO2. Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – sugauto anglies dvideginio panaudojimas degalų gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis tik VGTU Transporto inžinerijos fakulteto mokslininkai įsitikinę, kad norint sukurti aplinkai draugiškus degalus atsakymų reikia ieškot kitur.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Lietuvoje daugiau nei trečdalio šiltnamio efektą skatinančių dujų šaltinis – kelių transportas, todėl klimato kaitos edukacijos projektas „Klimatosūkis“ domėjosi kokiais būdais mokslas artėja prie tvaresnių degalų alternatyvos.
VGTU Automobilių inžinerijos katedroje tiriamos alternatyvių biodegalų panaudojimo transporto sektoriuje galimybės. Atliekami įvairūs vidaus degimo variklių energetinių ir ekologinių rodiklių pokyčių tyrimai tradicinius degalus dalinai ir pilnai keičiant biodegalais.
„Tyrimus atliekame siekdami didinti atsinaujinančių biodegalų naudojimą transporte. Biodegalai gali būti gaminami naudojant vietines žaliavas, pramonės, žemės ūkio ir buitines atliekas“, –pasakojo Automobilių inžinerijos katedros docentas Alfredas Rimkus.
Katedros mokslininkai kartu su verslo atstovais yra atlikę teorinius ir eksperimentinius tyrimus bei pateikę rekomendacijas gamtinių dujų ir vandenilio mišinių naudojimui dujomis varomuose automobiliuose. Fakulteto laboratorijose taip pat atliekami slėginio uždegimo variklių tyrimai, naudojant dvejopus biodegalus: biodujas ir antros kartos biodyzeliną.
Pasak Automobilių inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. S. Pukalsko, sparčiai tobulėjant elektromobiliams bei Fuel cells automobiliams, kuomet elektros energiją generuojama per elektrocheminę reakciją (vietoje vidaus degimo) vis mažiau vilčių lieka „išgyventi“ vidaus degimo varikliu varomam automobiliui.
„Įvairių sintetinių degalų gamyba, bent jau kol kas, yra labai imli energijai arba susiduriama su žaliavų stoka. Pastaruoju metu vėl atgimsta vandenilio panaudojimas vidaus degimo variklyje“, – teigė pašnekovas.
Bandymus sugautą CO2 panaudoti degalų gamybai S. Pukalskas vertina kaip technologiją, galinčią pratęsti vidaus degimo variklių gyvenimą.
„Yra sukurtos technologijos, leidžiančios pagaminti sintetinį metaną (arba metanolį) iš H2 ir CO2. Kol kas jos sudėtingos ir reikalaujančios nemažai energijos, tačiau yra nuolat tobulinamos“, - pastebėjo pašnekovas.
Pasak VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjo, visiems „tvariems“ degalams pagaminti kol kas reikia daug energijos.
„Vadinasi, jie nėra jau tokie tvarūs, nes tiesiog žmonija dar neišmoko absoliučiai neteršdama pasigaminti energijos“, – teigė S. Pukalskas, atkreipdamas dėmesį, kad didžiausias energijos šaltinis žemėje yra saulė. Išmokę ją efektyviai įdarbinti gyvensime tvariau.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra efektyvesnio variklio už elektrinį. Todėl ateityje Europos keliais greičiausiai riedės daugiausia elektromobiliai.
„Na, o jeigu švarios elektros bus perteklius, tuomet tikriausiai gaminsime vandenilį ir jį naudosime Fuel cells automobiliuose“, – svarstė pašnekovas.
Moksliniko teigimu nelabai apsimoka CO2 naudoti degalų gamyboje.
„CO2 reikėtų „sugaudyti“ ir užrakinti. Jeigu mes iš CO2 gaminsime degalus, tai, juos sudeginę, CO2 vėl paskleisime atmosferoje. Gal geriau sodinkime daugiau medžių, leiskime augti miškams, kurie yra natūralūs CO2 kaupikliai ir neeikvokime energijos bereikalingai?“ – siūlė mokslininkas.
