Ūkininkų laukuose traktorius keičia agrodronai. Skraidyklėmis iš oro tręšiama ar sėjama. Ūkininkai skaičiuoja, kad inovatyvios technologijos leis sunaudoti mažiau pesticidų. Tačiau kol kas platesnį dronų panaudojimą stabdo teisinis reguliavimas.
Ūkininkų laukuose traktorius keičia agrodronai. Skraidyklėmis iš oro tręšiama ar sėjama. Ūkininkai skaičiuoja, kad inovatyvios technologijos leis sunaudoti mažiau pesticidų. Tačiau kol kas platesnį dronų panaudojimą stabdo teisinis reguliavimas.
Jurbarko rajone kelis šimtus hektarų žemės turintis ūkininkas stebi, kai agrodronas ruošiamas skrydžiui virš jo laukų. Kol kas bandymui 20 litrų bake – paprastas vanduo.
Įpylus tirpalo su trąšomis tokio kiekio turėtų užtekti 4 hektarams.
Argodronai / Stop kadras
„Rotaciniai purkštukai, kurių pagalba galima suskaldyti lašelius nuo 85 iki 550 mikronų“, – aiškina „Argodrono“ vadovas Mindaugas Dorelis.
Ūkininkas Ervinas Nevedonskis sako, kad ūkyje reikėjo naujo purkštuvo. Apsvarstęs naujos technikos kainą, sunaudojamą kuro kiekį nusprendė rinktis ne įprastą žeme važiuojančią, o oru skrendančią techniką.
„Visų pirma kaina, naujas savaeigis purkštuvas kainuoja apie 300 tūkstančių eurų, o čia – 10 kartų pigiau. Šiuo metu su prie traktoriaus prikabinamu purkštuvu padarome tiek, kiek galėtume padaryti su vienu dronu per dieną“, – nurodo ūkininkas.
40 kilogramų sveriantis dronas gali tręšti, sėti, barstyti. Jis yra valdomas mobiliąją programėle.
Anot specialistų, ši technologija leidžia ūkininkams beveik perpus sumažinti pesticidų kiekį, išvengti technologinių vėžių.
Argodronai / Stop kadras
„Technologinės vėžės laukuose sudaro nuo 6 iki 12 procentų, čia oficialiai mokslininkų yra paskaičiuota. Kaip pavyzdį pateiksiu šimto hektarų rapsų lauką. Geros kainos šiais metais buvo, tai gaunasi nuostolis 9 tūkst. eurų vien tik per technologines vėžes iš šimto hektarų“, – komentuoja „Argodrono“ vadovas M. Dorelis.
Mokslininkai jau pradėjo tyrimus, kaip pasiskirsto purškalo lašeliai, kiek tai lemia vėjas ar aukštis, analizuoja naudą purškiant laukus, į kuriuos traktoriai nebegali įvažiuoti.
„Svarbiausias dalykas kiek tolygiai yra paskleidžiamos trąšos, nes, įsivaizduokime, žydintis kukurūzas yra dviejų metrų aukščio, su technika ten nebeįvažiuosi, o žydėjimo metu jie labai reiklūs maisto medžiagoms“, – aiškina VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Kęstutis Romaneckas.
Kaip minusą mokslininkai pastebi, kad kol kas agrodronais sudėtinga būtų apdirbti didesnius, daugiau nei tūkstančio hektarų plotus. Nors laukuose dronai pakyla neaukščiau trijų metrų, norint jais dirbti reikalinga bepiločių orlaivių piloto licencija, kiekvieną kartą kylant – transporto kompetencijų agentūros leidimas. Žemės ūkio, susisiekimo ministerijų prašoma keisti agrodronų klasifikaciją, juos priskirti žemės ūkio technikai.
„Pirmas dalykas, ką mes turime padaryti, tai įsivertinti iš europinės, ES teisinės bazės pusės, kai kurie sprendimai, kad ir dėl dronų šou, apriboti europinio reguliavimo. Tai yra specifika, tikiuosi rasime sprendimus su visa komanda“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu pagal Europos Sąjungos direktyvas galimybė dronais purkšti pesticidus apribota. Tam būtinas augalų apsaugos tarnybos leidimas.
