Pirmadienį iš Kalifornijos į orbitą pakilo bene svarbiausias pasaulyje palydovas „Landsat-9“. Jis pratęs jau 50 metų vykstančią Žemės stebėjimo iš kosminių aparatų misiją. Jokia kita nuotolinio stebėjimo sistema ilgiau nepertraukiamai nefiksuoja besikeičiančios mūsų planetos būklės.
Pirmadienį iš Kalifornijos į orbitą pakilo bene svarbiausias pasaulyje palydovas „Landsat-9“. Jis pratęs jau 50 metų vykstančią Žemės stebėjimo iš kosminių aparatų misiją.
NASA/„Landsat-9“ palydovo gamyba
Fiksuoja istoriją
Jokia kita nuotolinio stebėjimo sistema ilgiau nepertraukiamai nefiksuoja besikeičiančios mūsų planetos būklės.
„Landsat-9“ išsiųstas „Atlas“ raketa iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės. Numatytas pakilimo laikas – 19.11 val. Lietuvos laiku.
Būtent „Apollo“ astronautų padarytos nuotraukos, žvelgiančios atgal į Žemę, įtvirtino idėją nuolat stebėti mūsų gimtąjį pasaulį. 1972 m. NASA, bendradarbiaudama su JAV geologijos tarnyba (USGS), paleido Žemės išteklių technologijų palydovą.
Tai devintasis vaizdus fiksuojantis kosminis aparatas, kuris vėliau tapo žinomas kaip „Landsat“ programa.
Nasa ir USGS kosminių aparatų serija yra svarbiausias pokyčių metraštis.
„Landsat“ palydovai per pusę amžiaus užfiksavo didmiesčių augimą, žemdirbystės plitimą, pakrančių, miškų, dykumų ir ledynų pokyčius. Jie netgi buvo naudojami iš orbitos stebėti įvairių gyvūnų elgseną.
„Surinkome nuostabią planetos pokyčių per pastarąjį pusšimtį metų istoriją“, – BBC pasakojo daktaras Džefas Masekas, NASA „Landsat-9“ projekto mokslininkas.
„Matome natūralius sutrikimus, gaisrus, uraganus, vabzdžių protrūkius, ir ilgalaikį ekosistemų atsigavimą, kuris vyksta dešimtmečius po to. Taip pat galime konkrečiai stebėti klimato kaitos poveikį ekosistemoms. Sudarėme žemėlapį, kuriame pažymėtos dėl šiltėjančio klimato didėjančios augalų dangos teritorijos didelėse platumose. Taip pat pastebėjome augalijos nykimo plotus pusiau sausringose, vandens ribojamose aplinkose.“
Kainuos milijardą
Nuo 1982 m. ir „Landsat-4“ sistema galima nustatyti vos 30 m skersmens žemės paviršiaus elementus. Ir nors dabar yra daugybė kitų vaizdus fiksuojančių kosminių aparatų, kurie gali pasigirti daug ryškesniu vaizdu (dešimtimis centimetrų), nė vienas iš jų neprilygsta „Landsat“ ilgaamžiškumui.
Būtent ši galia leidžia mokslininkams laiku išryškinti tikrąsias tendencijas. Taip pat svarbu, kad duomenys yra nemokami ir atviri. Bet kas ir bet kur gali gauti ir naudoti „Landsat“ nuotraukas nemokamai.
„Landsat-9“ bus pakeltas į šiek tiek didesnį nei 700 km stebėjimo aukštį. Kelias savaites jo nuotraukos bus labai kruopščiai lyginamos su vis dar veikiančio pirmtako „Landsat-8“, paleisto 2013 m., nuotraukomis.
„Landsat“ palydovų užfiksuoti stulbinantys Žemės vaizdai.
Atčafalijos delta Luizianoje. Joshua Stevens/NASA Žemės Observatorija
Ši analizė užtikrins, kad naujojo erdvėlaivio užfiksuotas spalvas būtų galima tiesiogiai palyginti su penkis dešimtmečius saugomame „Landsat“ archyve esančiomis nuotraukomis.
Tikimasi, kad „Landsat-9“ gyvavimo ciklo išlaidos sieks beveik 1 mlrd. dolerių.
