Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų istorijoje pergalė atiteko elektra varomai transporto priemonei. Elektromobiliai šiuo metu vis dar tesudaro mažiau nei 1 procentą šalies transporto priemonių parko ir atrodytų, kad dar gali tekti gerokai luktelėti, kol elektromobiliai įsitvirtins ne tik rinkimuose, bet ir keliuose bei kiemuose. Tad kada gi galime tikėtis proveržio?
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų istorijoje pergalė atiteko elektra varomai transporto priemonei.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Žinoma, sakydami, kad viena kregždė – ne pavasaris, būsite visiškai teisūs. Elektromobiliai šiuo metu vis dar tesudaro mažiau nei 1 procentą šalies transporto priemonių parko ir atrodytų, kad dar gali tekti gerokai luktelėti, kol elektromobiliai įsitvirtins ne tik rinkimuose, bet ir keliuose bei kiemuose. Tad kada gi galime tikėtis proveržio?
Svarbiausia paskata keistis – ES žaliasis kursas
Lietuva planuoja, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip pusė šalyje įsigyjamų transporto priemonių bus elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės. Per artimiausius 4 metus elektromobiliai turėtų sudaryti dešimtadalį šalyje registruotų ir Lietuvos keliais riedančių transporto priemonių.
Pertvarkyti automobilių parką į aplinkai kur kas draugiškesnį pirmiausia skatina Europos Sąjungos ryžtas iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir šį ryžtą išreiškiantys tarptautiniai bei Lietuvos teisės aktai. Lietuvoje patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė, kurioje numatyti tikslai ir uždaviniai Lietuvai iki 2050 m. tapti klimatui neutralia valstybe.
Bene didžiausias vaidmuo čia tenka transporto sektoriui: skaičiuojama, kad keleivinis transportas išmeta bemaž pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šių dujų, daugiausia – 30,9 proc. – išmetė transportas. Taigi laikydamiesi Europos žaliojo kurso, privalėsime keisti ir transporto priemones, ir judėjimo įpročius.
Kad tai įvyktų, Europa planuoja visiškai atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais. Jų turėtų laipsniškai mažėti, o nuo 2035 metų tokie automobiliai nebegalės būti registruojami. To siekiama įvairiomis priemonėmis, tarp jų – skatinant mažiau taršių transporto priemonių gamybą.
Jau dabar gamintojai privalo mokėti baudas, jeigu gaminamų automobilių parko CO2 emisijos vidurkis viršija 95 g/km ribą. Ilgainiui ateityje leidžiamos CO2 emisijos normos mažės. 2025 metais ji turės būti 15 proc. mažesnė negu šiemet, 2030 metais – 30 proc., kol 2035 metais gamintojų į rinką išleidžiami automobiliai privalės visai nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą.
Rimbas ir meduolis
Senojo Žemyno valstybės automobilių parko draugiškumą aplinkai skatina įvairiomis priemonėmis, kurias galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Viena iš jų – eismo ribojimai centrinėse miestų dalyse, ypač – senamiesčiuose. Žemų emisijų zonos Londone, Berlyne, Briuselyje, Paryžiuje ir kitose miestuose yra pavyzdžiai, liudijantys, kad senų, taršių automobilių vairuotojams bus vis nepatogiau su tokiu transportu patekti į centrinę miesto dalį.
Lietuvoje eismo ribojimai automobiliams su vidaus degimo varikliais kol kas netaikomi. Kelionės elektromobiliais skatinamos tokiomis priemonėmis, kaip nemokamas statymas savivaldybei priklausančiose aikštelėse, galimybė judėti specialiomis transporto juostomis. Tačiau suprantama, kad vien šių paskatų mažiau taršaus transporto priemonių parko plėtrai nepakaks.
Tad taikoma kita priemonių grupė – taršesnių automobilių prekybos ribojimai. Dalis ES šalių jau paskelbė, kad nuo 2025 metų taikys apribojimus prekybai automobiliais su vidaus degimo varikliais. Lietuvoje šie ribojimai turėtų būti pradėti 2030 metais, bet aiškaus mechanizmo, kaip Baltijos šalyse vyks atsisveikinimas su vidaus degimo varikliais, dar nėra.
Tad kol kas, kalbėdami apie priemones aplinkai draugiško transporto parko plėtrai, pirmiausia gręžiamės į subsidijų ir mokesčių politiką. Lietuvoje taikomos valstybės subsidijos: 5 000 eurų parama perkant naują elektromobilį, 2 500 eurų – naudotą, papildoma 1 000 eurų išmoka skiriama už sunaikintą seną automobilį, kai įsigyjama mažiau tarši transporto priemonė.
Tokios paskatos atrodo daug žadančios, kai kurios šalyse žengia toliau, skatindamos atsisakyti senų, tarčių transporto priemonių. Baltijos šalyse kitos mokestinės priemonės, išskyrus akcizą degalams, dar nėra taikomos. Šiuo metu CO2 emisija pagrįstas automobilio nuosavybės mokestis nustatytas tik Latvijoje. Taigi, turėdamos vieną seniausių transporto parkų ES, Lietuva ir kitos Baltijos šalys iki šiol nesiima aktyvesnių priemonių permainoms išjudinti.
Elektromobiliai tampa vis labiau įperkami
Žinoma, žaliuosius pokyčius skatina ne tik valstybių politika, bet ir gerėjanti ekonomika, kylantis gyvenimo lygis ir visuomenės sąmoningumas. Daugelis ženklų rodo, kad jis sparčiai didėja ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pirmą 2021 metų pusmetį SEB bankas suteikė pusšešto karto daugiau žaliojo lizingo sutarčių negu per tą patį laikotarpį pernai. Absoliučiais skaičiais šis pokytis gali pasirodyti mažiau įspūdingas: vis dar kalbame apie dešimtis, o ne šimtus ar tūkstančius tokių sutarčių. Tačiau tendencija aiški: gyventojų ir verslo susidomėjimas aplinkai draugišku transportu pastebimai auga.
Gerėja ir sąlygos tokį transportą įsigyti. Kasmet su SEB banko analitikais skaičiuojame Lietuvos automobilių įperkamumo indeksą, ir šiemet pirmą kartą vertinome, kokius elektromobilius gali sau leisti įsigyti Lietuvos gyventojai. Mūsų duomenys ir skaičiavimai rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vienas asmuo lizingu šiemet jau gali įpirkti 2018 metų elektromobilį.
Dviejų asmenų šeimoms prieinamos ir elektra varomos naujos transporto priemonės. Be to, palyginti su ankstesniais metais, šiemet gerokai prasiplėtė ir prieinamų modelių asortimentas. Taigi galime konstatuoti, kad Lietuvos gyventojai tampa vis labiau finansiškai pajėgūs pereiti prie nulinės emisijos transporto.
Labiau pastebimi pokyčiai šalies keliuose, gyventojų kiemuose ir garažuose dar turi įsibėgėti. Pernai Lietuvoje buvo registruota daugiau beveik 1200 elektromobilių. Tai sudarė apie 1 procentą visų pirmą kartą šalyje registruotų transporto priemonių. Palyginti, Europoje 2020 metais įregistruotų elektromobilių dalis siekė 10,5 procento.
Vis dėlto, ES Žaliasis kursas diktuoja transporto parko pertvarką ir griežtesnius taršos standartus. Bus nustota gaminti ir pardavinėti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Į tai atsižvelgia gamintojai, kurie nuolat plečia mažiau taršių automobilių gamą: skaičiuojama, kad šiuo metu jau galima įsigyti elektromobilius iš pusės abėcėlės raidžių.
Savo požiūrį keičia net ir tos bendrovės, kurios iki šiol negarsėjo viešai reiškiamu susidomėjimu elektrifikacija – pavyzdžiui, šį pavasarį „Ferrari“ paskelbė 2025 m. pristatysianti pirmąjį visiškai elektra varomą modelį. Tad ateityje įvairių klasių elektra varomų modelių pasirinkimas turėtų tik gausėti, nes jau dabar kone visi didieji gamintojai savo pasiūlymų gamas yra papildę elektrinėmis automobilių versijomis.
Auganti pasiūla ir tobulinamos technologijos elektromobilius daro vis labiau įperkamus ir patrauklius. Valstybė atrodo tvirtai pasiryžusi plėsti elektromobiliams reikalingą infrastruktūrą – žadama, kad per šešerius metus Lietuvoje bus 15 kartų išplėstas viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklas. Šie pokyčiai, drauge su kylančiu gyventojų ir verslo sąmoningumu reiškia didelę tikimybę, kad per artimiausius keliolika metų vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose ir technikos muziejuose.
Komentaro autorius Saulius Mickus, SEB Baltijos šalių lizingo vadovas
