Netylantis automobilių gaudimas, kurtinantys koncertai ir diskotekos, triukšmingi darbai statybų aikštelėse turi savo pasekmes. Su klausos problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Tai lemia negrįžtamus procesus. Negydomas klausos nusilpimas gali tapti ir kitų problemų priežastimi – pradedant socialine atskirtimi, stresu ar nerimu, baigiant depresija ar net demencija. Yra ir gera žinia: šiuolaikinės technologijos siūlo veiksmingą išeitį. Kokia ji?
Gydytojai pastebi: modernus žmogus gyvena kone nuolatiniame triukšme. Deja, netylantis automobilių gaudimas, kurtinantys koncertai ir diskotekos, triukšmingi darbai statybų aikštelėse turi savo pasekmes. Su klausos problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Tai lemia negrįžtamus procesus. Negydomas klausos nusilpimas gali tapti ir kitų problemų priežastimi – pradedant socialine atskirtimi, stresu ar nerimu, baigiant depresija ar net demencija, rašoma pranešime žiniasklaidai. Yra ir gera žinia: šiuolaikinės technologijos siūlo veiksmingą išeitį. Kokia ji?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuolaikinis žmogus girdi prasčiau
Anot gydytojos otorinolaringologės Jovitos Karanauskienės, klausos sutrikimai, dar vadinami neprigirdėjimu, skirstomi pagal savo pobūdį. „Tai priklauso nuo ausies anatomijos, kuri susideda iš trijų dalių: yra vidinė, vidurinė ir išorinė ausis. Kiekvienoje iš šių dalių atsiradęs sutrikimas gali sukelti neprigirdėjimą. Šie sutrikimai taip pat gali būti skirstomi pagal savo pobūdį, ligos ūmumą ir atsiradimo kilmę: gali būti tiek įgimti, tiek įgyti“.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinio žmogaus klausa patiria daugiau iššūkių nei bet kada anksčiau – per pastarąjį dešimtmetį triukšmo lygis išaugo maždaug dešimčia decibelų. „Mūsų klausą silpnina keletas veiksnių. Pirmiausia – tam tikros ligos, ūminiai uždegimai, infekcijos. Tačiau šiandien ypač aktualūs išoriniai faktoriai: profesinė veikla, darbas triukšmingoje aplinkoje (pramoninėse įmonėse, technikos srityje, oro uostuose), taip pat – laisvalaikio veikla: ausinukai, triukšmingi klubai, diskotekos, važinėjimas motoroleriais, keturračiais“.
Daugėja jaunų pacientų
Gydytoja J. Karanauskienė pastebi, kad, nors su klausos problemomis susiduria visų amžiaus grupių pacientai, sparčiai auga jaunų asmenų su klausos sutrikimais skaičius. „Šiai dienai, maždaug 15 proc. paauglių yra nustatomi klausos pažeidimai, kuriuos sukelia triukšmingi koncertai, dažnas ausinių naudojimas, buvimas triukšmingose aplinkose. Taip pat jauname amžiuje vis dažniau atsiranda ir ausies ūžesiai, kurių kilmė sunkiai išaiškinama“, – problemas vardija pašnekovė.
Siekiant išvengti klausos sutrikimo, gydytoja otorinolaringologė ragina savo aplinkoje kaip įmanoma sumažinti triukšmo lygį. „Triukšmo riba nėra visiems universali, tačiau teigiama, kad stipresnis nei 85 decibelų triukšmas jau pavojingas. Štai 88 decibelai maždaug po 4 valandų mums gali sukelti negrįžtamus pokyčius. Siekiant tausoti savo klausą, raginu daugiau laiko leisti tylioje, ramioje aplinkoje, mažinti ausinukų naudojimą. Įvairių tyrimų duomenimis, ausinukai mūsų patiriamą triukšmą į ausies landą sustiprina vidutiniškai net 9 decibelais. Tai jau gali sukelti sveikatos bėdų“.
Delsti negalima
Neretai klausos nusilpimą lydi ūžesys, skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas. Kartais sutrikimai atsiranda ankstyvame amžiuje, kai vaikas pats negali pasakyti, kad patiria klausos nusilpimą. „Nustatyti sutrikimus mažiesiems pacientams gali būti sunkiau, tačiau tėvai ir darželio auklėtojai greitai pastebi, kad vaikas nereaguoja į garsus, neguguoja , nesivysto kalba. Vyresniame amžiuje dažniausiai įvyksta senatvinis klausos nusilpimas, o štai jaunesni pacientai klausos netekti gali dėl ūminių susirgimų, uždegimų, infekcijų, galvos traumų“. Pasak gydytojos, pavojingiausia yra klausos nervo pažeidimas: jeigu šis nervas nutrauktas, klausa nebeatsistatys.
Jeigu susidūrėte su klausos silpimu, delsti laiko nebėra. Būtina kuo skubiau atlikti profesionalią klausos patikrą. „Ji prasideda nuo ausies landos ir būgnelio apžiūros otoskopu arba mikroskopu. Po to seka nuodugnūs klausos tyrimai, kurie nėra skausmingi ir padeda tiksliai diagnozuoti problemą. Svarbiausia – pas gydytoją apsilankyti laiku. Operatyviai nustačius sutrikimą, užtikrinamas efektyvesnis gydymas, o uždelsta liga komplikuojasi, – įspėja gydytoja otorinolaringologė Judita Karanauskienė.
Siūlo veiksmingą išeitį
Klausos protezavimo specialistė Justina Mickutė-Žilėnienė tikina, kad, nors su klausos nusilpimu susiduria vis daugiau žmonių, juos gelbsti šiuolaikinės technologijos. Šiandien klausos reabilitavimui naudojami klausos aparatai, kuriuose integruoti pažangūs mini kompiuteriai. „Tai itin jautrūs mikrokompiuteriai, kurių užduotis – akustiniame fone atpažinti esminius garsus, pritaikyti juos prie individualių žmogaus klausos galimybių ir į ausies landą paduoti maksimaliai aiškų bei malonų garsą“, – tikina specialistė.
Modernūs klausos aparatai džiugina ne tik puikiu garso atkūrimu, bet ir papildomomis galimybėmis: klausos aparatas atlieka belaidės ausinės, telefono laisvų rankų įrangos funkcijas, turi tiesioginio televizijos garso transliavimo galimybes. Šiuolaikiniai klausos aparatai yra beveik nepastebimi ir puikiai tinka bet kokiam gyvenimo būdui. Jie puikiai prisitaiko, nekrenta net bėgiojant ar užsiimant kitu aktyviu sportu ir puikiai tinka tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Reakcija į aparatą būna skirtinga
Į pirmąjį vizitą klausos centre geriausia atvykti su artimu žmogumi. Klausos protezavimo specialistė Justina Mickutė Žilinskė teigia, tai padeda specialistui tinkamai įvertinti klausos nusilpimo lygį, o pacientui – klausos aparatų poveikį. „Atvykus pirmiausia išsiaiškinama paciento klausos būklė, atliekamas klausos tyrimas. Sužinome žmogaus bendravimo, mobilumo poreikius, smulkiosios motorikos galimybes ir kitus niuansus“.
Naujieji klausos aparatai suderinami jau pirmojo vizito metu, atlikus nuodugnų klausos ištyrimą. Anot J. Mickutės Žilinskės, klausos aparato suteikimas – išties jautri akimirka. „Transformacija įvyksta iš karto. Žmogus jau visai kitaip išgirsta jį atlydėjusį artimą asmenį, kitokiu žvilgsniu ima dairytis kabinete, nekantrauja pakalbinti šeimos narius, draugus“. Ji priduria, kad ne visi į pirmąkart išgirstą aiškesnį garsą reaguoja vienodai. „Kai kurie žmonės nustemba, kad garsas, sklindantis iš klausos aparato, yra kitoks, nei jų natūraliai girdimas. Kartais guodžiasi, kad girdėdami kokybiškesnį garsą, vis tiek negali gerai suprasti kalbos. Tuo dažniausiai skundžiasi žmonės, ilgus metus delsę kreiptis į klausos specialistą“.
Tokių atveju, klausos reabilitacija, kalbos suvokimo atstatymas ir pripratimas prie naujojo klausos aparato šiek tiek užtrunka, tačiau pavyksta sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių ir mėgautis nepriekaištinga garso kokybe!
