Per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje turėtų būti įrengta didžiausia Baltijos šalyse sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūra, apimanti 900 įkrovimo stotelių tinklą.
Asociatyvi „Pixbay“ nuotr.
Tokį tikslą regi Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, Europos Komisiją raginanti skubos tvarka iki 2030 metų įdiegti platų elektrinių sunkiasvorių automobilių infrastruktūros tinklą visoje Bendrijoje. Organizacija remiasi Europos žaliuoju susitarimu dėl klimatui neutralios ir tvarios ekonomikos.
Pagal ACEA sudarytą sunkiasvorių elektromobilių infrastruktūros žemėlapį, Lietuva kartu su Lenkija matomos kaip krovinių tranzito lyderės Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje. Iki 2030 metų Lenkijoje siūloma įrengti 2050, Lietuvoje – 900, Čekijoje – 850, Vengrijoje – 600 įkrovimo stotelių.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, verslas laukia alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir savo ruožtu būtų pasirengęs investuoti į sunkiasvorių elektromobilių parką.
„Prognozuojama, kad elektrinių sunkvežimių skaičius per ateinantį dešimtmetį Europoje smarkiai išaugs, todėl jau dabar reikia pradėti planuoti sunkiasvorių automobilių akumuliatorių įkrovimo infrastruktūros tinklo įrengimą Lietuvoje“, – sako Povilas Drižas.
Jis pažymi, kad šalies transporto ir logistikos verslas tvaraus augimo kontekste Europoje jau dabar užima lyderiaujančias pozicijas. „Eurostato“ duomenimis, kas antras Lietuvoje registruotas vairuojamas vilkikas yra naujesnis nei 3 metų amžiaus. Pagal šį rodiklį mūsų šalį lenkia tik Vokietija ir Liuksemburgas.
Remiantis ACEA duomenimis, iki 2025 metų Europoje bus eksploatuojama 40 tūkst. sunkiųjų krovininių elektromobilių, o iki 2030 metų šis skaičius didės iki 270 tūkst. Tačiau infrastruktūros, kuri yra būtina norint įkrauti krovininius elektrinius sunkvežimius šiai dienai nėra. Dėl didesnio galingumo ir energijos poreikio sunkiasvorės transporto priemonės negali naudoti esamos infrastruktūros, pritaikytos lengviesiems elektromobiliams.
Atsižvelgti į didesnį sunkiasvorių transporto priemonių galios poreikį, akumuliatorių įkrovimo stotelėse numatomos trys galios kategorijos: iki 350 kW, 350–500 kW ir didesnės kaip 500 kW.
ACEA karu su aplinkosaugos organizacija „T&E“ suformulavo tikslus, susijusius su elektrinių ir kuro elementų sunkvežimių įkrovimo infrastruktūra visoje ES. Organizacijos skaičiuoja, kad iki 2025 metų Bendrijoje turės būti įrengta 11 tūkst. elektrinių sunkvežimių įkrovimo taškų. Šis tinklas iki 2030 metų turėtų išaugti iki 42 tūkst. sunkiasvorių elektromobilių įkrovimo stotelių.
Be to, iki 2025 metų visoje ES turėtų būti įrengta 300 specializuotų vandenilio pildymo stočių, tinkamų aptarnauti sunkvežimius. Tokių stočių tinklas iki 2030 metų turėtų išsiplėsti iki 1000. Skaičiuojama, kad pagrindiniame transporto tinkle TEN-T kas 200 kilometrų turėtų būti viena vandenilio degalų papildymo vieta.
ACEA vertinimu, įgyvendinant Europos žaliąjį susitarimą turi būti peržiūrėta Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva (AFID), kuri užtikrintų greitą atitinkamos sunkiasvorių automobilių infrastruktūros diegimą.
Pagal Europos žaliąjį susitarimą siekiama iki 2050 metų pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant iki 95 proc., palyginti su 1990 metų lygiu. Transportui, kuriam tenka trečdalis šiltnamio efektų sukeliančių dujų emisijų, tai taps dideliu iššūkiu.
Todėl siekiant užtikrinti, kad iki 2025 m. Ir 2030 m. Visose ES valstybėse narėse būtų prieinamas reikalingas įkrovimo taškų skaičius, peržiūrėtoje AFID turėtų būti nustatyti privalomi tikslai kiekvienai ES valstybei narei.